Be abejo, dėl to ir sakau, kad kartais gal netgi reiktų cenzūros. Iš esmės ta cenzūra ir yra jau. Tarkime, policijos suvestinės - juk nediktuoja pastoviai ir garsiai visam pasauliui, kad šį mėn užfiksuoti 35 nužudymo atvejai, tačiau išaiškinta tik 40% anksčiau buvusių nužudymų. Dėl to ir malonesnės tos laidos, kuriose rodo, kaip triumfuoja tesingumas, o ne ta publicistika, kur bėgioja su kamerom aplink tvoras, nieko padaryti negali, ir tik bėdavoja, kad oj oj oj, kokie tie ar anie prisivogę. Nežiūrint į tai, publicistika kaipo tokia kartais pasiekia ir kitokių atoveiksmių - viešumas gali daryti įtaką. Bet ne visada padaro. Pamenu prieš metus ar kelis buvo visa serija informacijos apie Pagėgių karaliukus brolius kažkokius. Tai įdomu, ar jiems galų gale nubėgo nuo riebių plunksnų viskas, ar visgi nors truputuką kas nors sugebėjo apkartinti jų saldų gyvenimą? O cheatinimas užkrečiamas, kaip, be abejo, užkrečiamas ir GERAS elgesys. Viskas susiveda į viena - kas stipresnis, kas nugalės? Tokiu principu auklėjami gatviniai neklaužados, jiems tereikia parodyti, kad niekas neatims to kąsnio, visi dalinasi, draugiški, nereikia kandžiotis ir stengtis visus apspjauti - ir vaikas ilgainiui susitvarko su agresyvumu. "Geriečiams" yra blogiau šioje kovoje, nes išlikti geru yra sunkiau, nei leisti viskam tekėti sava vaga link chaoso. J. "Bronco" wrote in message news:k4el3e$l8h$1@trimpas.omnitel.net... On 2012-10-02 08:49, Jonas Sergejenka wrote: > Ir tai sukelia net pačiuose sąžiningiausiuose neigiamas emocijas, ir tuo > pačiu padidina/išplečia jų pačių pirminį cheatinimo laipsnį. ("Jei kitam > galima - tai kodėl man ne? Aš čia ką, tipo vienas durnius???"). Teoriškai, taip. Idealiomis eksperimento sąlygomis taip ir vyktų, pvz. pasodinti keli studentai (eksperimentiniai triušiai) ir aplink auditorijoje vien nusirašinėjantys samdyti aktoriai :) Tada jo, šis psichologinis efektas suveiktų absoliučiai tiksliai pagal teoriją, o su TV jau yra sudėtingiau. Per TV rodo ne tik prisivogusius ir gerai gyvenančius žmogėnus (pagrinde keli žinomi ir ant visko dėję turčiai), bet ir pastoviai pagaunamus ir baudžiamus kyšininkus, vagis, banditus ir t.t.. T.y. TV informacija veikia dvejopai. Kurią linkme labiau, įtariu, išsiaiškinti būtų kebloka net užsakius išsamius tyrimus. Manau, be tavo pasiūlyto varianto apie neigiamas emocijas ir padidėjusi cheatinimo laipsnį pas vienus žmones, kitiems gali kaip tik didesnį įspūdį palikti info, kai kokie nors gana aukštas pareigas okupavę valdininkai įkliūna net prisicheatine tokią gyvenimo smulkmeną, kaip keli išmanieji telefonai, ar paėmę nesuper didelį kyšį ir taip susigadinę sau ir savo šeimai visą gyvenimą. Todėl, manau, būtų galima šnekėti tik apie tam tikrų vidinių žmogaus jau susiformavusių nuostatų sutvirtinimo efektą, kai potencialūs cheatintojai atranda toje TV info tai, kas juos dar labiau paskatina cheatinti, o kiti atvirkščiai gauna patvirtinimą, jog cheatinti neverta, nes realiai galima susilaukt bausmės.