Dar vienas straipsnis apie tai, kad Varsuva turetu buti nusluota nuo zemes pavirsiaus. Tai priklauso ir nuo tomasevskininku pastangu "E. Lucasas: kaip Rusijai parodyti, kad už Baltijos šalių stovi NATO" 3w delfi.lt/news/daily/lithuania/e-lucasas-kaip-rusijai-parodyti-kad-uz-baltijos-saliu-stovi-nato.d?id=64799651 Jau matėme, kas atsitinka, kai Baltijos regione nėra jokios rimtos karinės jėgos. Turėjome "Zapad 2009" karines pratybas, kurios buvo skirtos Baltijos šalims įbauginti, imituoti jų invaziją bei okupaciją, kurios finalas būtų branduolinis smūgis Varšuvai. Bandėme situacijos nesureikšminti ir iš to nieko neišėjo - viskas baigėsi įvykiais Ukrainoje. Su Rusija išbandytas kilnus, pacifistinis ir idealistinis požiūris nepasiteisino. Nemanau, jog Baltijos šalys visada turėtų mokėti už sentimentalią ir idealistinę politiką ir visada rinktis dialogą, o ne konfrontaciją. Kartais norėdami dialogo, pirmiausiai turime rinktis konfrontaciją. - Būtina suprasti, kad Rusija yra pasirengusi padaryti tris dalykus, kuriems mes kol kas dar nepasiruošę. Pirma - Maskva pasirengusi prisiimti visą ekonominį "skausmą" dėl to, ką ji vadina nacionalinio saugumo interesais. Antra - ji pasiruošusi naudoti jėgą ir trečia - ji pasirengusi meluoti, skirti didžiules pinigų sumas propagandai. Mums reikia šiuos dalykus atsverti ir susitaikyti su mintimi, kad nėra jokio "pigaus" būdo Rusijai sulaikyti. Mes tai supratome labai vėlai ir jei toliau delsime atsisakyti tokios politikos, už tai sumokėsime brangiau ir skausmingiau. Turime pripažinti padarę klaidų praeityje, kas reiškia, jog ekonomiškai išsivaduoti iš Rusijos, ypač iš jos energetinių resursų, bus sudėtinga, tačiau tai turi būti padaryta. Antra, turime aiškiai parodyti savo pasirengimą naudoti jėgą - NATO galiausiai yra karinis aljansas, o užpulti mes turime gintis. Trečia, turime atsverti Rusijos vykdomą informacinį karą. Šaltojo karo pabaigoje padarėme dvi dideles klaidas: manėme, jog žodžio laisvė pasirūpins pati savimi, o pinigai yra neutralūs. Abi šios nuostatos klaidingos. Į informacinį karą turime įsitraukti tiek gynyboje, tiek puolime. Taip pat turime apvalyti savo pačių sistemas, kad jų korupcijos negalėtų išnaudoti rusai. Ir be abejonės, turime daugiau lėšų skirti gynybai, nors Estija šioje srityje yra pavyzdys, kol nesustiprinsime savo gynybinių pajėgų, negalėsime Rusijos atgrasyti karinėje srityje.