Turiu laiko, parašysiu vieną iš versijų. Gyvena mieste šeima. Du suaugę ir trys vaikai - 16, 12 ir 9. Miestas ant Lugansko ir Donecko srities ribos, kazkur musu Panevezio dydzio. Anksciau tia buvo pagrindinai angliakasiu miestas, į kuri bumo metu privaziavo daug rusu. Siuo metu gyvena sunkius laikus vyksta konversija - anglies pramone po biski atsigauna, bet bedarbyste didele, ypa tarp nenorinciu dirbti. Mano minima šeima rusai, gimę Ukrainoje usams tėvams. Bando kabintis kaip išgali - vyras nusipirko keturis garažus ir iš jų pasidarė servisa. Žmona - gydytoja vieitniuose senelių namuose, babkes servisui užkalė per tris metus Vokietijoje prižiūrėdama diedukus, kol vyras augino vaikus. Ant politikos deje skersa, laiko save Ukrains pilieciais. Didzioji dalis giminiu Rusijoje, praktiskai uz sienos su kuriais puikus santykiai ir jokiu gincu kas kam skolingas. Toks pradinis raskladas. Ir viena diena prasideda zavarucha. Didziausiais skriaudziamaisias ir nepriklauomybes ar Rusijo patirotais pasidaro kas? Ogi ne mano gimines, o ju kaimynai bezdelnikai, kurie dirbt nenori, bet visiems gali paaiskinti "kakuju stranu razrushili", kaip juos cia visi skriaudzia ir kaip ju cia nemyli. Daug nereikia - ant tokio miesto susirenka ju paskaiciavimu. Atsiranda, kas jiems vadovauja - gudresnis, mokantis nuteikt, pakirsint ir tikrai ne vietinis. Kol supranta kas vyksta, pas ji į servisa jau ateina vietiniai isvaduotojai ir pareikalauja jiems atiduoti raktelius nuo remontuojamu automobiliu. Pareikalauja pas tuo metu buvusi darbininka, kuris visai ne temoje ir aisku atsisako. Ko pasekoje sudubasinamas, sulauzomas keltuvas ir pasako, kad ateis vakare ir kad ne tik rastu raktelius, bet dar ir pabaigtu surinkti viena nebaigta remontuoti karuti. Serviso seiminkas paie tai suzinojes skubiai susisiekia su savininkais ir grazina jiems automobilius, nes nenori isivelti. Ta pacia diena mieste netiketai pasirodo keletas sunkvezimiu jau rimtai ginkluotu "opolčencu" - Rusijos pilieciu, kurie to ir nelabai slepia, kuriu keletas prisistato ir i namus pas servisista su vienu is garazo uzpuoliku. Ir jam paaiskina, kad ji atidave priesams Lugansko Respublikos zodiniu paliepimu nusavinta turta ir turi tris dienas sumoketi bauda - penkiazenkle suma doleriais. Jei ne... Standartinis meniu - pizdiec tau, tavo zmonai, tavo vaikams, tavo namams. Kyla klausimas. Ka daryt? Moket? Ner labai uz ka ir ner prasmes. Begti. Kur? Logiska mintis į Ukraina gilyn i shali. Logiska sedint prie internetu. Pirmiausia zavarucha visam regione ir neaisku kiek ji plesis į tą pusę. Toje pusėje realus frontas. Keliai uždaryti, giminių ten nėra. Kita svariantas - Rusija. Kursuoja daugmaž normalus visuomeninis transportas, kuriuo pas gimines išvažiuoja šeima, sekančia nakti susikroves i servisini busika mantkes ten išmina ir vyras. Pas priešą? A vot nihuja ne pas prieša - pas gimines ir draugus, nesvarbu, kad jie yra tave uzpuoluios valstybes teritorijoje - jie nie prie ko ir nori tau padeti. Nes Rusija Aciu Dievui jau nevienalyte. Putinas ir jo chunta su kariuomene tai nera paprasti pilieciai. Galutiniam rezultate, vyras kolks lieka Rusijoje, pasienyje, grizti namo kol baigsis bardakas - nezada. Zmona su vaikais, kadangi turi reikalingus dokumentus (mama, nes dirbo, vaikai, nes vaziavo ja lankyti), po 5 dienu keliones su 7 transporto priemonemis alkani, be daigtu, pinigu, taip kaip stovi atsidure Vilniuje. Tai ka pasakoju tik sausi faktai. Kai matai realiai - papasakot neimanoma, uzsipisi, tas pats kas aklam apie saulelydi juroj sneket. Speju po kiek laiko ir daugiau detaliu bepasakos, bet istrigo vienas dalykas. Jie is ten isvyko pries savaite. Atstumas virs pusantro tukstancio km, iskaitant kiek laiko keliavo psichologiskai dar didesnis. Ir jie dar bijo. Nezinau leituvisko tikslaus atitikmens zodziui "zashuganij". Ir dar ilgai taip bus. Islipus istraukinio matesi, kad jie jauciasi kaip kosmose ir negali patiketi, kaip jiems, RUSAMS pasiseke, kad pavyko pabegti nuo tokiu ju teisiu gyneju ir isvaduotoju. Mano klaida buvo, kad as to neivertinau - maciau, tik tai kas isoreje. Todel iskart is reiso nusivedziau juos i eiline salia stoties esancia blynine pavalgyti, o giminaite nuvare i salia esancia humana nupirkti rubu nors pirmoms dienoms - su moterisku garderobu pas mane nekas. As nezinau, ar del to, kad jie tai ilgai laike savyje - pavalgyt mums nesigavo, nei i skuduryna nuvziuot - visi keturi, tys moteriskes ir vienas berniukas paprasciausisi sedejo ir verke. Kodel - man aisku, bet visokiems Gintams to nesuprast. Sedom i masinas, nuvaziavom pas mane namo, pakeliui kaime nupirkau pora picu ir nuvariau gult - nu nemoku as tokiose situacijose, nejaukiai kazkaip jauciuosi. Ka darysim toliau - hz, bet variantas nuvaryt i ambsada padekot isvaduotojams - nu tikrai kolkas nesvarstomas. "Signalizacija" wrote in message news:lutrab$dpn$2@trimpas.omnitel.net... tai , kad skaiciu niekaip nesugebi duot normaliu. Tik kvarksi kaip varna