Tema: Re: Lockerbie
Autorius: Audrys
Data: 2016-08-01 21:04:59
o, ponulis pasirodo veislinis fashikas :D
gaila, kad armija krajova taves nepriskerde.

"Vidas Makauskas"  wrote in message news:nno0th$iqt$1@trimpas.omnitel.net...

> padugnes tie tavo partizanai. pats parasei, kad seimomis zude. ir naudos 
> is tu padugniu jokios nebuvo.
>
Parasiau, kad mazai zude. Reikejo imti pavyzdi is lenku. Pas juos buvo 30%
kitatauciu... siandien nesiekia ne 2%. Tokiems kaip tu pirma proga isdauzytu
snuki taip, kad nuo uzpakalio neatskirti

Stefan Dambski
Egzekutorius - Armijos krajovos zudiko ispazintis
Vilnius 2012
-
Egzekutorius savo atsiminimuose vaizdziai apraso AK bendradarbiavima su
komunistines Lenkijos milicija. Egzekutorius apraso ir dar viena mums
Lietuvoje zinoma aspekta - aktyvu baznycios dalyvavima AK veikloje...
....pasirinkdavome kaimus su lenku gyventoju dauguma, nes taip mums lengviau
budavo ukrainiecius pribaigti. Siose akcijose nebudavo jokio pasigailejimo,
jokiu skrupulu. Ypac "Kietas", su ukrainieciais turejes asmeniniu saskaitu,
pranokdavo pats save. Kai ieidavome i ukrainieciu namus, musu "Viluska"
tikraja to zodzio prasme apimdavo pamisimas. Sudetas kaip gerai issivysciusi
gorila; kai tik pamatydavo ukrainiecius, akys jam issokdavo ant kaktos, is
praziotos burnos imdavo varvet seiles - darydavo isprotejusio zmogaus
ispudi.
Mes dazniausiai apstodavome duris ir langus, o apdujes "Kietas", senas Lvovo
Pasieku skerdikas, masdavosi ant suakmenejusiu is siaubo ukrainieciu ir
pjaustydavo juos i gabaliukus. Su nezmoniska jega perskrosdavo jiems pilvus
ar perpjaudavo gerkles, kad net kraujas tisko ant sienu. Neispasakytai
stiprus, daznai vietoj peilio naudojo paprasta uzstales suola, traiskydamas
juo galvas nelyginant aguonu galvutes.
Likviduoti ukrainiecius mums padedavo vietine Pilieciu milicija (Milicija
Obywatelska, MO). Turejome viena "savo" skykiu Dynovo apylinkese, kuris mums
padedavo tuo, jog suimtus ukrainiecius paprasciausia atiduodavo mums. Uzuot
veze i vyriausiaja bustine, per rysininka mums pranesdavo, jog toks ir toks
ukrainietis laukia musu skyriuje ir ji galima pasiimti.
Viena karta, eidami per kaima, uzejome i namus, kuriose gyveno trys
merginos. Uzsimezgusio pokalbio metu paaiskejo, jog viena mergina yra
ukrainiete. Kadangi ji buvo labai jauna ir labai grazi, "Kietas" nusprende,
jog geriausia bausme uz jos ukrainietiska kilme bus, jei visi trys ja
isprievartausime.
....Delfi cenzuros blokuojama knygos pastraipa...
Po to ivykio su mergina priejau isvada, jog "Kietas" turi isskirtine uosle
ukrainieciams. Mano isitikinima jo talentu dar labiau sutvirtino kitas
atsitikimas, ivykes po dvieju dienu. Pavakare mums griztant i savo butus
Liakovkoje, uzkabino nepazistama, ramiai ejusi prieteliu ir paklause, ar jis
kartais ne ukrainietis. Tas su ikarsciu pareiske: Ai, ponai, as ne
ukrainietis! Taciau "Kietas" nenorejo pripazinti pralaimejimo ir, paprases
manes palaikyti prieteliu priesais pistoleto vamzdi, nusiemes kelniu dirza,
eme negailestingai ji talzyti per veida... Galiausiai skausmas, matyt, tapo
nepakeliamas, nes staiga prietelius, sokinedamas ant vienos kojos kaip
suzeistas kiskis, su viskuo sutiko: Taip, esu ukrainietis, esu kales
vaikas... Ta pacia minute tardymas buvo baigtas, o "Kietas" ivykde
nuosprendi, mikliu judesiu prpjaudamas pasmerktajam gerkle...

Beje, kaip galetum apibudinti lenku kunigus tame dalyvaujancius?