> o, ponulis pasirodo veislinai is fashikas :D
>
Kazkaip nesiderina ponulis ir fasistas. Kadangi saves nelaikau ponuliu tai 
idomu butu suzinoti del kokiu priezasciu galeciau buti fasistu?

> gaila, kad armija krajova taves nepriskerde.
>
> "Vidas Makauskas"  wrote in message 
> news:nno0th$iqt$1@trimpas.omnitel.net...
>
>> padugnes tie tavo partizanai. pats parasei, kad seimomis zude. ir naudos 
>> is tu padugniu jokios nebuvo.
>>
> Parasiau, kad mazai zude. Reikejo imti pavyzdi is lenku. Pas juos buvo 30%
> kitatauciu... siandien nesiekia ne 2%. Tokiems kaip tu pirma proga 
> isdauzytu
> snuki taip, kad nuo uzpakalio neatskirti
>
> Stefan Dambski
> Egzekutorius - Armijos krajovos zudiko ispazintis
> Vilnius 2012
> -
> Egzekutorius savo atsiminimuose vaizdziai apraso AK bendradarbiavima su
> komunistines Lenkijos milicija. Egzekutorius apraso ir dar viena mums
> Lietuvoje zinoma aspekta - aktyvu baznycios dalyvavima AK veikloje...
> ...pasirinkdavome kaimus su lenku gyventoju dauguma, nes taip mums 
> lengviau
> budavo ukrainiecius pribaigti. Siose akcijose nebudavo jokio 
> pasigailejimo,
> jokiu skrupulu. Ypac "Kietas", su ukrainieciais turejes asmeniniu 
> saskaitu,
> pranokdavo pats save. Kai ieidavome i ukrainieciu namus, musu "Viluska"
> tikraja to zodzio prasme apimdavo pamisimas. Sudetas kaip gerai 
> issivysciusi
> gorila; kai tik pamatydavo ukrainiecius, akys jam issokdavo ant kaktos, is
> praziotos burnos imdavo varvet seiles - darydavo isprotejusio zmogaus
> ispudi.
> Mes dazniausiai apstodavome duris ir langus, o apdujes "Kietas", senas 
> Lvovo
> Pasieku skerdikas, masdavosi ant suakmenejusiu is siaubo ukrainieciu ir
> pjaustydavo juos i gabaliukus. Su nezmoniska jega perskrosdavo jiems 
> pilvus
> ar perpjaudavo gerkles, kad net kraujas tisko ant sienu. Neispasakytai
> stiprus, daznai vietoj peilio naudojo paprasta uzstales suola, 
> traiskydamas
> juo galvas nelyginant aguonu galvutes.
> Likviduoti ukrainiecius mums padedavo vietine Pilieciu milicija (Milicija
> Obywatelska, MO). Turejome viena "savo" skykiu Dynovo apylinkese, kuris 
> mums
> padedavo tuo, jog suimtus ukrainiecius paprasciausia atiduodavo mums. 
> Uzuot
> veze i vyriausiaja bustine, per rysininka mums pranesdavo, jog toks ir 
> toks
> ukrainietis laukia musu skyriuje ir ji galima pasiimti.
> Viena karta, eidami per kaima, uzejome i namus, kuriose gyveno trys
> merginos. Uzsimezgusio pokalbio metu paaiskejo, jog viena mergina yra
> ukrainiete. Kadangi ji buvo labai jauna ir labai grazi, "Kietas" 
> nusprende,
> jog geriausia bausme uz jos ukrainietiska kilme bus, jei visi trys ja
> isprievartausime.
> ...Delfi cenzuros blokuojama knygos pastraipa...
> Po to ivykio su mergina priejau isvada, jog "Kietas" turi isskirtine uosle
> ukrainieciams. Mano isitikinima jo talentu dar labiau sutvirtino kitas
> atsitikimas, ivykes po dvieju dienu. Pavakare mums griztant i savo butus
> Liakovkoje, uzkabino nepazistama, ramiai ejusi prieteliu ir paklause, ar 
> jis
> kartais ne ukrainietis. Tas su ikarsciu pareiske: Ai, ponai, as ne
> ukrainietis! Taciau "Kietas" nenorejo pripazinti pralaimejimo ir, paprases
> manes palaikyti prieteliu priesais pistoleto vamzdi, nusiemes kelniu 
> dirza,
> eme negailestingai ji talzyti per veida... Galiausiai skausmas, matyt, 
> tapo
> nepakeliamas, nes staiga prietelius, sokinedamas ant vienos kojos kaip
> suzeistas kiskis, su viskuo sutiko: Taip, esu ukrainietis, esu kales
> vaikas... Ta pacia minute tardymas buvo baigtas, o "Kietas" ivykde
> nuosprendi, mikliu judesiu prpjaudamas pasmerktajam gerkle...
>
> Beje, kaip galetum apibudinti lenku kunigus tame dalyvaujancius?
>