Tema: Re: Lockerbiei
Autorius: Audrys
Data: 2016-08-07 13:00:01
delfyje ne tu ten su niku "sizofrenikas paranojinis" komentuodavai? 
uzbanino?

"Vidas Makauskas"  wrote in message news:no6rcf$4s1$1@trimpas.omnitel.net...

"F. Kukliansky: niekada nevadinome lietuviø þydðaudþiø tauta"
delfi.lt/news/daily/lithuania/f-kukliansky-niekada-nevadinome-lietuviu-zydsaudziu-tauta.d?id=70278052
raðoma pirmadiená litvakø bendruomenës pirmininkës paskelbtame pareiðkime.

Tai kas gi pasaulyje lietuviams kabina zydsaudziu etikete? Didelio proto
nereikia - tie kurie vykde lietuviu genocida.

to J 2014-04-13 10:52 IP: 78.62.115.234
prie jø þûties savo nagus prikiðo jø paèiø tautieèiai - Vilnijos kraðto
lenkai, tarnavæ Ypatingame bûryje. Tokie kaip pavyzdþiui lenkas ið Vilniaus
Jan Borkowski (bendraþygiai bûryje já vadindavo CENZURUOJAMA), kuris prieð
karà tarnavo Lenkijos kariuomenëj (profesionalas-serþantas), per karà savo
noru nuëjo darbo ieðkoti á Ypatingà bûrá, po karo su savo prieðkariniais
Lenkijos dokumentais pabëgo á Lenkijà, ten dirbo Varðuvos kariniam orkestre
muzikantu.
Buvo iðaiðkintas, sulaikytas, nuteistas. Per apklausas patvirtino, kad yra
lenkas, abu tëvai lenkai, neapykanta þydams jam buvo áskiepyta dar
tarnaujant Lenkijos kariuomenëj prieð karà (kur, anot jo, þydai buvo
prilyginami ne þmonëms, o kaþkokiems kenksmingiems vabzdþiams), todël jis
nei kiek nesigaili, kad Paneriuose naikino þydus. Vienintelis dalykas ko jis
gëdisi ið tarnybos Ypatingam bûryje - tai to, kad teko jame tarnaujant
neðiot nekenèiamà lietuviðkà karinæ uniformà. Jam gëda su tokia laisvu nuo
tarnybos metu bûdavo pasirodyti pas artimuosius ir prieð kaimynus.

.... 2013-09-20 05:38
Ið Jeronimo Cicëno knygos „Vilnius tarp audrø“ 239 psl. :
Lenkø ásteigtoje Bereza Kartuskos koncentracijos stovykloje, be kitø
lietuviø, kadaise buvo poetas Juozas Këkðtas ir paskutinëmis dienomis
energingas pedagogas Petkelis. Petkelis, vos gráþæs ið mokytojø ekskursijos
á Nepriklausomà Lietuvà, tuoj pat Vilniaus stoty buvo suimtas ir iðveþtas.
Gráþo rugsëjo pabaigoje visas baltas kaip drobë, iðtinæs, su dusuliu ir
atkrëstais inkstais. Koncentracijos stovykloj kaliniai nyko valandomis. Per
pirmàsias keturias dienas negaudavo nei gerti, nei valgyti. Stovykloj buvo
arti 10 000 kaliniø (rugsëjo pradþioj per 50 moterø buvo su trijø mën. -
septyneriø metø vaikais ir 24 nëðèios). Visi gulëdavo ant cementiniø grindø,
kurias policija, prieð gulant, stropiai vandeniu paðvirkðdavo. Stovykla
turëjo ðeðiø kv. km þemës plotà. Visà þemæ suardavo ir suakëdavo policijos á
plûgus ir akëèias sukinkyti kaliniai. Pats Petkelis dvi dienas arë ir tris
akëjo. Stovyklai vandená ið nearti esanèiø versmiø suveþdavo ratuosna
ákinkyti politiniai kaliniai, daþnai á veþimus susësdavo ir pati policija.
Kilus karui, reþimas stovykloje dar paþiaurëjo. Kaliniai lyg poilsio
laukdavo vokieèiø lëktuvø, nes tada kniûpsti gulëdavo laukuos. Poli­cija,
þinia, bëgdavo á slëptuves, bet, jei kas ið kaliniø pajudëdavo, ðau­dydavo.
Tuo metu pasiþymëjo sadizmu neseniai á stovyklà atkomandiruotas serþantas
Trompeczykas ir leitenantas Kroczydlo (ðá kaliniai praminë DELFIS
CENZURUOJA). Stovyklos administra­cija naktá ið rugsëjo 17 d. á rugsëjo 18
d. pabëgo. Kaliniams grësë bado mirtis. Visa laimë, kad apylinkës gyventojai
ukrainieèiai iðlauþë kon­centracijos stovyklos vartus ir, basliais uþmuðæ
pasaloms paliktus al­kanus vilkinius ðunis, iðdauþë kamerø duris. Sukelta
apylinkë pristatë maisto ir vaistø. Bet pasirodë raitosios policijos rezervo
eskadronas. Ukrainieèiai partizanai, visa laimë, juos atrëmë. Tada greitomis
politi­niai kaliniai buvo apvilkti civiliniais drabuþiais ir iðslapstyti.
-
Po tokios lenkø koncentracijos stovyklos, kurioje kaliniai ákinkyti vietoje
arkliø aria ir akëja, o naktá miega ant ðlapiø betoniniø grindø,
hitlerininkø koncentracijos stovykla Auðvicas atrodo kaip kurortas.

1939 metais Vilniuje Lietuvos policininkai sustabde zydu pogroma
besiformuojanciame zydu gete. Vokieciu tuomet ne kvapo cia nebuvo.

1940:
Jonas 2005-03-14 18:57
Armija Krajova Vilnije saude Vilniaus universiteto studentus - lietuvius,
taciau niekas niekur apie tai nekalba. Mano mociutes brolis buvo susaudytas
toje pacioje duobeje su kitais 35 jaunuoliais - jie visi uzkasti Rasu
kapinese. Is tiesu - galetu tuo bent kiek pasidometi ir Vilniaus
universiteto istorikai. Juk lietuviai studentai i si universiteta, atgavus
Vilniu, buvo perkelti is Kauno ir cia lenku nacionalistu buvo susaudyti...
-
Per pirmasias 2 savaites po Vilniaus atgavimo buvo iszudyta 17,000 lietuviu.
Veliau zudymai buvo ziauresni ir metodiniski. Todel Bernardinu baznycioje
rastu AK archyvu placiajai visuomenei neskelbia. Beje, dalis dokumentu yra
jau sunaikinti.

Siandien:
AK galvazuziams Lietuvoje statomi paminklai, o ju auku MASINES kapaviete
zelia piktzolynais.

"Rasø kapinëms – 3 mln. eurø"
delfi.lt/news/daily/lithuania/rasu-kapinems-3-mln-euru.d?id=68395176
-
Na taip, pirmiausia reikia pagerbti ten uzkastu AK galvazudziu atminima.

1941:
to Kriwis Gniazdowieckys, 2011 04 15 08:11
Artejant vokieciu armijai ir jai uzemus Lietuvos teritorija lenkai tiesiog
naikino beginklius lietuvius. Is gimines liko tik dvi ir jas lenkai galvojo
, kad nuzude , bet vokieciai isgelbejo. O lenkai tuo metu siautejo
aukstaitijoje ir kardais kapojo visus lietuvius, paskui kaimus dar karta
persukavo lenku raitiniku buriai, kurie tikrino ar nera pasilikusiu gyvu
lietuviu ir juos rade pribaigdavo. Likusi gyva liudininke (jos parodymai yra
nufilmuoti ir saugomi tikriausiai Lietuvos archyvuose) pasakojo, kaip karo
pradzioje vieniems lenkams iszudzius visa seima, po kiek laiko jojo lenku
raitininkai ir prijoje ju sodyba per atvira langa pasiziurejo i kraujuose
gulincius iszudytus lietuvius ir pasidziauge lenkiskai "Ooo koks grazus
vaizdelis!" Visa laime, kad jie nepastebejo suzalotu, bet dar gyvu dvieju
lietuviu jaunos moters ir mergytes. Galvazudziams nujojus, moteris issinese
ant ranku mergyte(dukterecia ir keliu vaziave vokieciai nuveze jas i Utena i
ligonine. Visa medziaga apie ta genocida yra archyvuose. ta medziaga
nufilmuota rode ir Lietuvos televizija. Juk is to kaimo atrodo gyvi liko tik
trys zmones. Stai ka dare Lietuvoje like lenkai, jie vokieciams
nesipriesino, jie naikino lietuvius ir tai nera paslaptis. Tai liudija gyvi
ludininkai.

1944:
Nukentëjæs asmeniðkai, 2011 08 11 11:20
.... atvyko á tëveliø sodybà armijos krajovos smogikai, gal, koks 20
ginkluotø vyrø. Sustatë visus prie darþinës. Broliukas, kuriam buvo tik
12-ka metø slëpësi darþinëj ðiauduose, tai já su durtuvais negyvai subadë...
Vienas vyresnis pasakë, kad visus dabar suðaudys, nes esam lietuviai...
Laikiau ant rankø dukrytæ 2 mënesiø amþiaus. (aut.past. - mano mamà). Vienas
lenkas liepë jà ámesti á ðuliná, uþ tai sakë, kad paliks gyvà. Að verkiau.
Buvo siaubinga, spaudþiau prie krûtinës dukrelæ, jà bandë ið mano rankø
iðplëðti, bet að nepaleidau... Vyras neiðtvërë ir puolë tà smogikà...
Pargriovë já ant þemës, pradëjo muðti, bet ið nugaros priëjo kitas lenkas ir
ið pistoleto paleido ðûvá jam á pakauðá). Vyresnysis kaþkà pasakë lenkiðkai
ir visi smogikai pakëlæ ginklus pradëjo ðaudyti. Mûsø buvo 14-kà þmoniø...
Likome tik 4 moterys ir 3 vaikai (mergaitës), nes 7-neriø Jonukà suðaudë su
visais vyrais... Iðaudë ne tik visus vyrus, bet ir mano anytà nuðovë, nes ta
labai garsiai verkë... Stipriai sumuðë seserá, nes ta nesuprato lenkiðkai...
Neprievartavo, nes labai skubëjo. (kaip supratau buvo jau kelias sodybas
aplankæ ir bijojosi lietuviø partizanø) Susëdæ á maðinas iðvaþiavo. Vienas
dar paklausë manæs kûdikis berniukas ar mergaitë... Jei bûèiau pasakiusi,
kad berniukas - bûtø nuþudæ ir já...

L.Èerðkus, 2011 04 14 08:22
Vienà 1947 metø rudens dienà (dienos ir mënesio nepamenu) á gamyklà, pas
Augûnà, vël ið Giedraièiø atsidangino tas pats NKVD garnizono vadas. Ðá
kartà jis atvaþiavo kariniu sunkveþimiu ir su keletu rusø kareiviø. Po
kokios valandos direktorius ir vyr. buhalteris jau lipo á tà sunkveþimá. Ir
man liepë ðilèiau apsirengti ir vaþiuoti kartu su jais. Pradþioje buvo labai
panaðu á suëmimà, bet pakeliui direktorius papasakojo, kokiu tikslu
vaþiuojame.
Pasirodo, garnizono vadas buvo gavæs þinià, kad praeità naktá, keliolika
kilometrø uþ Giedraièiø yra iðþudytos 7 ûkininkø ðeimos. Tas ðeimas nuþudë
nuo "lenkø pusës" atjojæ "baltalenkiai" (tuomet bolðevikai taip vadino
prolenkiðkus "partizanus"). Liudininkai, kurie matë tuos raitelius,
tvirtino, kad ant rankoviø "partizanai" turëjo baltai-raudonus raiðèius, o
ant raiðèiø buvo dvi juodos raidës "AK".
Privaþiavæ pirmàjá vienkiemá ir áëjæ á gryèià, mes iðvydome kraupø vaizdà:
viduje, baisiai sudarkyti, gulëjo 2 vaikø ir 3 suaugusiø þmoniø lavonai. Jie
buvo þiauriai sukapoti kardais ir subadyti durtuvais. Kraujo klanuose, ant
þemës, bei prie stalo, gulëjo, turbût, tëvø - vyro ir moters lavonai su
perkirstomis galvomis. Ant krosnies tysojo senuko ir vaiko (maþdaug 9 metø)
lavonai. Jiems buvo perkirsti kaklai ir iðbadytos akys.
Priepeèkyje, kraujo klane, su durtinëmis þaizdomis krûtinëje, gulëjo mergytë
(kokiø 6-7 metukø), turbût sesutë...
Tokius pat vaizdus iðvydome ir likusiose sodybose. Visur þmonës - vaikai ir
suaugæ - buvo tiesiog iðskersti, þiauriau negu kaip kokie galvijai. Tiesa,
viena pirkia ir tvartas buvo sudegæ. Ið degësiø kareiviai jau buvo iðtraukæ
4 apanglëjusius lavonus (2 suaugusiø ir 2 vaikø).
Kol apëjome visas sodybas, mano kojos jau pradëjo nebeklausyti - per kelius
pakirto. Tokio þiauraus ir ciniðko taikiø civiliø þmoniø þudymo man anksèiau
neteko nei girdëti, nei matyti. Nors, atrodo, visai neseniai ir paèiam
prisëjo iðgyventi NKVD suðaudymà Igumenëje, pajusti apkasø "skoná" Rytø
fronte, bet ðis þiauriø þudyniø vaizdas iðkart "persverë" visa, kas buvo
patirta iki tol.
Vëliau suþinojome, kad ðios ûkininkø ðeimos buvo iðþudytos tik todël, kad
buvo padavæ praðymus savo vaikus mokyti lietuviðkose mokyklose. O
liûdniausia tame turbût buvo tai, kad tø "ðauniøjø lenkø partizanø" seneliai
ir proseneliai, ko gero, tarpusavyje ðnekëjosi lietuviðkai.
Visa knyga:
angelfire.com/de/Cerskus/Juodisiai.html

....ðiø metø liepos 5-13 dienomis Lenkijos raiteliø spektaklis Vilnijoje,
surengtas þudynëmis Lietuvoje pagarsëjusios armijos krajovos garbei, ir tø
raiteliø marðiravimas po kraðtà su Lenkijos vëliavomis, dainomis, dalyvavimu
pamaldose. Laikraðtis „Tygodnik Wileñszczyzny“ (priedas „Rota“, Nr. 500) ta
proga raðë: „Istorija, primenanti lenkø kario didvyriðkus þygius, /.../
toliau yra gyva ir reikalinga Vilnijos gyventojams. /.../ Tarp vietiniø
gyventojø buvo tokiø, kuriø protëviai dalyvavo garbingose kovose (zude
lietuvius kaimiecius), o atmintis apie tai gyva jø ðirdyse ir perduodama
naujoms kartoms.“

Antanas, 2012 02 20 11:47
M. Mackevièius privalo þinoti, kad visø lietuviø jausmus þeidþia lenkø
iððûkis – nepripaþinimas Vilniaus kraðto okupacijos, antilietuviðkos
provokacijos lenkiðkose Lietuvos mokyklose. Tik dël LLRA nuolat kurstomos
nesantaikos, 1998–tøjø vasario 15-àjà lenkas Leonardas Zavistonovièius
iðþudë visus Ðirvintø rajono Drauèiø kaimo gyventojus. Tai daryti L.
Zavistonovièiø paskatino lenkø kurstoma tautinë neapykanta.
Klausimas M. Mackevièiui: O jei lietuvis bûtø iððaudæs lenkø kaimà?
-
Laai tuom abejoju. Gintas, Audrys... Arba jie apgaudineja, arba serga sunkia
ir nepagydoma sizofrenijos forma. Bet lenkai tam turi labai efektyviu gydymo
metodu. Va tik lietuvius gydanciu.

to Pawel Burkowski,, 2011 04 19 11:44
Tai buvo senokai. Vaþiavau traukiniu ið Varðuvos. Ramiai snaudþiau, bet
staiga suklusau - vyrai kalbëjo apie lietuviø ir lenkø santykius. Vienas ið
jø liejo savo nuoskaudà. Supratau, kad tai lietuvis - buvæs Kalniðkiø miðko
partizanas, po garsiojo mûðio pabëgæs á Lenkijà. Turëjo jis ten draugæ. Kai
liko gyvas ir pavyko pabëgti, ir nubëgo pas jà - “á þentus...” Buvo ir
daugiau tokiø “þentø”. Metus kitus gyveno ramiai, o vienà vëlyvà vakarà á
kiemà ávaþiavo Lenkijos kagëbistai, ágrûdo mûsø “þentà” á automobilá ir
iðsiveþë. Nusivedë á kaþkoká rûsá. “Susipaþinsim”, - tarë ir paklausë
pavardës. “Stankevièius (o gal Sinkevièius)”, - “þentas” prisistatë. Ilgø
klausinëjimø nebuvo. Paguldë “ant uslano” kniûpsèià ir “iðgraþinæ” uþpakalá
ðampalais, perkëlë á kità rûsá... Kità naktá istorija pasikartojo. Pora
naktø pertraukos ir vël tas pats. Pagaliau “susipratæs”, o gal kas pamokë,
pasakë - “Stankieviè”. Tardytojai apsidþiaugë - “Matai... Atsiminë...
Nekvailas vyras...” Davë pasiraðyt kaþkoká popieriø ir tà paèià naktá
parveþë namo. Liepë nepasakot niekam ir nevaikðèiot, kol þaizdos nesugijo...
Sakë - praneðim, kada atsiimti naujus dokumentus...
“Norisi kaukti ið piktumo, kai prisimenu, kaip jie mus padarë lenkais... -
guodësi “þentas”, - bet garsiai kalbëti, kam nors skøstis ir dabar bijau.
Kas þino, kas bus rytoj... Visi jie tokie...”

Ar bus Vilniuje Donecko scenarijus. Bus. Nematau jokiu prielaidu, kad to
nebutu. Priezastis labai paprasta: Girtas Audrys...

"Vytautas Sinica. Vasario 16-oji - lemtingas pasirinkimas, leidæs iðlikti
lietuviø tautai"
3w propatria
- tauta siekia save valdyti, o to nesiekianti, tarkime, galvojanti, kad
geriau priklausykime kam nors, kas mus valdys, kad tik bûtø materialiai
geriau, soèiau ar saugiau gyventi, pagal tarptautinæ teisæ net negali
vadintis tauta. Tai tëra etnosas... bendruomenë.

"Kas yra baudþiauninkui LAISVË?"
pilietis.delfi.lt/voxpopuli/kas-yra-baudziauninkui-laisve.d?id=56299229
Stebint kas vyksta, nejuèiomis ateina palyginimas. Kai po JAV pilietinio
karo vergovë buvo panaikinta, dþiaugsmas truko labai neilgai. Paleisti á
laisvæ vergai nebeþinojo, kur eiti ir kà daryti. Didelë dalis tiesiog iðmirë
ið bado, o kiti gi gráþo pas saviðkius vergvaldþius ir puolæ ant keliø
maldavo priimti atgal.
Man ðis klausimas labai primena Stalino nusistebëjimà 1939 spalá. Kodël
lietuviai, turintys turtingà istorijà, taip lengvai asimiliuojami lenkø,
vokieèiø, rusø ir net gudø?

Esavièius 2012 m. birþelis 2 d., ðeðtadienis
....
Kartà su vienu labai þymiu „ðoumenu“ uþsukome á senamiestyje buvusá vienà
aplinkosaugos departamentà. Jam vadovavo neaiðkaus amþiaus „moterë“, viena
ið feministiniø A.M.Pavilionienës pasekëjø. Uþëjæ pas jà á kabinetà buvom
labai dþiugiai sutikti. „Moterë“ liepë savo sekretorei atneðti kavos ir
konjako. Mano kompanjonas nusistebëjo ir paklausë ar ji nebijanti taip,
darbo dienos viduryje, gerti konjakà? Man ligi ðiol ástrigæs atmintyje jos
atsakymas: „Na jau, ko bijoti, Maskvos jau nebëra, dabar mes patys sau
ðeimininkai, TODËL DAROM KÀ NORIM“. Apgailëtina. Laikinai paleistø á laivæ
vergø lëbavimas, nei kiek nesusimastant nei apie pasekmes nei apie realybæ.
Juk grieþtai lakomas vergas, kai já paleidþia á laisvæ, mëgaujasi
nebaudþiamumu, todël daro vis daugiau nusikaltimø, o vëliau tiesiog
degraduoja arba gráþta pas savo ðeimininkus vergauti toliau. Paskaitykite
JAV vergø iðlaisvinimo ástorijà. Tie kam suformuota vergo savivoka ið jos
nebegali iðsilaisvinti. Jiems pastoviai reikalingas botagas ir meduolis.
Patys jie nesugeba sukurti pridëtinës vertës ir nesugeba gyventi
bendruomeniðkai. Jie prasiskolina ir suþlugdo/iððvaisto viskà kas jiems,
istorijos vingriø pasekoje, atlieka nuo buvusiø ðeimininkø.

Mûsø ilgai prievartautas „elitas“, netekæs vieno ðeimininko ir susipainiojæs
savo vergiðkame „darom kà norim“, jau dabar karðtligiðkai ieðko naujo
vegvaldþio ið kurio galëtø gauti nurodymus kaip elgtis. Laisvai gyventi jie
nesugeba, prie Maskvos valdymo jie gráþti nebegali, todël jø akys vis
daþniau krypsta á Lenkijà. Koks ne kos o ðeimininkas. Jø supratimas
paprastas kaip ir pas visus vergus, “ Na ir kas, kad nebeteksime savo
istorijos, po truputá prarasime kalbà, nebeteksime laisvës ir didþiosios
dalies bendruomenës, bet uþtat pagaliau bus ÐEIMININKAS, kuris nurodys kà
daryti ir kurá galësime keikti (tyliai) dël savo nesekmiø.“ Sovietijoje
iðdresiruota Lietuviðka „inteligencija“ (Solþenycinas ávardino tiksliau –
OBRAZOVANÐÈINA) vël po truputá pradeda ruoðti Lietuvius lenkø kalbinei ir
ástorinei invazijai (pav. Lietuviø kalbos „saugotojø“ A.Smetonos ir
I.Smetonienës straipsniai, taip pat grubus lenkiðkos istorinës
interpretacijos leidinys „Suvalkø sutartis, faktai ir interpretacijos“
siekiantis iðteisinti lenkø niekðybæ ir t.t.). Visa tai ilgai siekianèiø
planø mentaliniai pamatai prievartaujantys Lietuvos visuomenës vieðàjà
nuomonæ.