delfyje ne tu ten su niku "sizofrenikas paranojinis" komentuodavai? uzbanino? "Vidas Makauskas" wrote in message news:no6rcf$4s1$1@trimpas.omnitel.net... "F. Kukliansky: niekada nevadinome lietuviø þydðaudþiø tauta" delfi.lt/news/daily/lithuania/f-kukliansky-niekada-nevadinome-lietuviu-zydsaudziu-tauta.d?id=70278052 raðoma pirmadiená litvakø bendruomenës pirmininkës paskelbtame pareiðkime. Tai kas gi pasaulyje lietuviams kabina zydsaudziu etikete? Didelio proto nereikia - tie kurie vykde lietuviu genocida. to J 2014-04-13 10:52 IP: 78.62.115.234 prie jø þûties savo nagus prikiðo jø paèiø tautieèiai - Vilnijos kraðto lenkai, tarnavæ Ypatingame bûryje. Tokie kaip pavyzdþiui lenkas ið Vilniaus Jan Borkowski (bendraþygiai bûryje já vadindavo CENZURUOJAMA), kuris prieð karà tarnavo Lenkijos kariuomenëj (profesionalas-serþantas), per karà savo noru nuëjo darbo ieðkoti á Ypatingà bûrá, po karo su savo prieðkariniais Lenkijos dokumentais pabëgo á Lenkijà, ten dirbo Varðuvos kariniam orkestre muzikantu. Buvo iðaiðkintas, sulaikytas, nuteistas. Per apklausas patvirtino, kad yra lenkas, abu tëvai lenkai, neapykanta þydams jam buvo áskiepyta dar tarnaujant Lenkijos kariuomenëj prieð karà (kur, anot jo, þydai buvo prilyginami ne þmonëms, o kaþkokiems kenksmingiems vabzdþiams), todël jis nei kiek nesigaili, kad Paneriuose naikino þydus. Vienintelis dalykas ko jis gëdisi ið tarnybos Ypatingam bûryje - tai to, kad teko jame tarnaujant neðiot nekenèiamà lietuviðkà karinæ uniformà. Jam gëda su tokia laisvu nuo tarnybos metu bûdavo pasirodyti pas artimuosius ir prieð kaimynus. .... 2013-09-20 05:38 Ið Jeronimo Cicëno knygos „Vilnius tarp audrø“ 239 psl. : Lenkø ásteigtoje Bereza Kartuskos koncentracijos stovykloje, be kitø lietuviø, kadaise buvo poetas Juozas Këkðtas ir paskutinëmis dienomis energingas pedagogas Petkelis. Petkelis, vos gráþæs ið mokytojø ekskursijos á Nepriklausomà Lietuvà, tuoj pat Vilniaus stoty buvo suimtas ir iðveþtas. Gráþo rugsëjo pabaigoje visas baltas kaip drobë, iðtinæs, su dusuliu ir atkrëstais inkstais. Koncentracijos stovykloj kaliniai nyko valandomis. Per pirmàsias keturias dienas negaudavo nei gerti, nei valgyti. Stovykloj buvo arti 10 000 kaliniø (rugsëjo pradþioj per 50 moterø buvo su trijø mën. - septyneriø metø vaikais ir 24 nëðèios). Visi gulëdavo ant cementiniø grindø, kurias policija, prieð gulant, stropiai vandeniu paðvirkðdavo. Stovykla turëjo ðeðiø kv. km þemës plotà. Visà þemæ suardavo ir suakëdavo policijos á plûgus ir akëèias sukinkyti kaliniai. Pats Petkelis dvi dienas arë ir tris akëjo. Stovyklai vandená ið nearti esanèiø versmiø suveþdavo ratuosna ákinkyti politiniai kaliniai, daþnai á veþimus susësdavo ir pati policija. Kilus karui, reþimas stovykloje dar paþiaurëjo. Kaliniai lyg poilsio laukdavo vokieèiø lëktuvø, nes tada kniûpsti gulëdavo laukuos. Policija, þinia, bëgdavo á slëptuves, bet, jei kas ið kaliniø pajudëdavo, ðaudydavo. Tuo metu pasiþymëjo sadizmu neseniai á stovyklà atkomandiruotas serþantas Trompeczykas ir leitenantas Kroczydlo (ðá kaliniai praminë DELFIS CENZURUOJA). Stovyklos administracija naktá ið rugsëjo 17 d. á rugsëjo 18 d. pabëgo. Kaliniams grësë bado mirtis. Visa laimë, kad apylinkës gyventojai ukrainieèiai iðlauþë koncentracijos stovyklos vartus ir, basliais uþmuðæ pasaloms paliktus alkanus vilkinius ðunis, iðdauþë kamerø duris. Sukelta apylinkë pristatë maisto ir vaistø. Bet pasirodë raitosios policijos rezervo eskadronas. Ukrainieèiai partizanai, visa laimë, juos atrëmë. Tada greitomis politiniai kaliniai buvo apvilkti civiliniais drabuþiais ir iðslapstyti. - Po tokios lenkø koncentracijos stovyklos, kurioje kaliniai ákinkyti vietoje arkliø aria ir akëja, o naktá miega ant ðlapiø betoniniø grindø, hitlerininkø koncentracijos stovykla Auðvicas atrodo kaip kurortas. 1939 metais Vilniuje Lietuvos policininkai sustabde zydu pogroma besiformuojanciame zydu gete. Vokieciu tuomet ne kvapo cia nebuvo. 1940: Jonas 2005-03-14 18:57 Armija Krajova Vilnije saude Vilniaus universiteto studentus - lietuvius, taciau niekas niekur apie tai nekalba. Mano mociutes brolis buvo susaudytas toje pacioje duobeje su kitais 35 jaunuoliais - jie visi uzkasti Rasu kapinese. Is tiesu - galetu tuo bent kiek pasidometi ir Vilniaus universiteto istorikai. Juk lietuviai studentai i si universiteta, atgavus Vilniu, buvo perkelti is Kauno ir cia lenku nacionalistu buvo susaudyti... - Per pirmasias 2 savaites po Vilniaus atgavimo buvo iszudyta 17,000 lietuviu. Veliau zudymai buvo ziauresni ir metodiniski. Todel Bernardinu baznycioje rastu AK archyvu placiajai visuomenei neskelbia. Beje, dalis dokumentu yra jau sunaikinti. Siandien: AK galvazuziams Lietuvoje statomi paminklai, o ju auku MASINES kapaviete zelia piktzolynais. "Rasø kapinëms – 3 mln. eurø" delfi.lt/news/daily/lithuania/rasu-kapinems-3-mln-euru.d?id=68395176 - Na taip, pirmiausia reikia pagerbti ten uzkastu AK galvazudziu atminima. 1941: to Kriwis Gniazdowieckys, 2011 04 15 08:11 Artejant vokieciu armijai ir jai uzemus Lietuvos teritorija lenkai tiesiog naikino beginklius lietuvius. Is gimines liko tik dvi ir jas lenkai galvojo , kad nuzude , bet vokieciai isgelbejo. O lenkai tuo metu siautejo aukstaitijoje ir kardais kapojo visus lietuvius, paskui kaimus dar karta persukavo lenku raitiniku buriai, kurie tikrino ar nera pasilikusiu gyvu lietuviu ir juos rade pribaigdavo. Likusi gyva liudininke (jos parodymai yra nufilmuoti ir saugomi tikriausiai Lietuvos archyvuose) pasakojo, kaip karo pradzioje vieniems lenkams iszudzius visa seima, po kiek laiko jojo lenku raitininkai ir prijoje ju sodyba per atvira langa pasiziurejo i kraujuose gulincius iszudytus lietuvius ir pasidziauge lenkiskai "Ooo koks grazus vaizdelis!" Visa laime, kad jie nepastebejo suzalotu, bet dar gyvu dvieju lietuviu jaunos moters ir mergytes. Galvazudziams nujojus, moteris issinese ant ranku mergyte(dukterecia ir keliu vaziave vokieciai nuveze jas i Utena i ligonine. Visa medziaga apie ta genocida yra archyvuose. ta medziaga nufilmuota rode ir Lietuvos televizija. Juk is to kaimo atrodo gyvi liko tik trys zmones. Stai ka dare Lietuvoje like lenkai, jie vokieciams nesipriesino, jie naikino lietuvius ir tai nera paslaptis. Tai liudija gyvi ludininkai. 1944: Nukentëjæs asmeniðkai, 2011 08 11 11:20 .... atvyko á tëveliø sodybà armijos krajovos smogikai, gal, koks 20 ginkluotø vyrø. Sustatë visus prie darþinës. Broliukas, kuriam buvo tik 12-ka metø slëpësi darþinëj ðiauduose, tai já su durtuvais negyvai subadë... Vienas vyresnis pasakë, kad visus dabar suðaudys, nes esam lietuviai... Laikiau ant rankø dukrytæ 2 mënesiø amþiaus. (aut.past. - mano mamà). Vienas lenkas liepë jà ámesti á ðuliná, uþ tai sakë, kad paliks gyvà. Að verkiau. Buvo siaubinga, spaudþiau prie krûtinës dukrelæ, jà bandë ið mano rankø iðplëðti, bet að nepaleidau... Vyras neiðtvërë ir puolë tà smogikà... Pargriovë já ant þemës, pradëjo muðti, bet ið nugaros priëjo kitas lenkas ir ið pistoleto paleido ðûvá jam á pakauðá). Vyresnysis kaþkà pasakë lenkiðkai ir visi smogikai pakëlæ ginklus pradëjo ðaudyti. Mûsø buvo 14-kà þmoniø... Likome tik 4 moterys ir 3 vaikai (mergaitës), nes 7-neriø Jonukà suðaudë su visais vyrais... Iðaudë ne tik visus vyrus, bet ir mano anytà nuðovë, nes ta labai garsiai verkë... Stipriai sumuðë seserá, nes ta nesuprato lenkiðkai... Neprievartavo, nes labai skubëjo. (kaip supratau buvo jau kelias sodybas aplankæ ir bijojosi lietuviø partizanø) Susëdæ á maðinas iðvaþiavo. Vienas dar paklausë manæs kûdikis berniukas ar mergaitë... Jei bûèiau pasakiusi, kad berniukas - bûtø nuþudæ ir já... L.Èerðkus, 2011 04 14 08:22 Vienà 1947 metø rudens dienà (dienos ir mënesio nepamenu) á gamyklà, pas Augûnà, vël ið Giedraièiø atsidangino tas pats NKVD garnizono vadas. Ðá kartà jis atvaþiavo kariniu sunkveþimiu ir su keletu rusø kareiviø. Po kokios valandos direktorius ir vyr. buhalteris jau lipo á tà sunkveþimá. Ir man liepë ðilèiau apsirengti ir vaþiuoti kartu su jais. Pradþioje buvo labai panaðu á suëmimà, bet pakeliui direktorius papasakojo, kokiu tikslu vaþiuojame. Pasirodo, garnizono vadas buvo gavæs þinià, kad praeità naktá, keliolika kilometrø uþ Giedraièiø yra iðþudytos 7 ûkininkø ðeimos. Tas ðeimas nuþudë nuo "lenkø pusës" atjojæ "baltalenkiai" (tuomet bolðevikai taip vadino prolenkiðkus "partizanus"). Liudininkai, kurie matë tuos raitelius, tvirtino, kad ant rankoviø "partizanai" turëjo baltai-raudonus raiðèius, o ant raiðèiø buvo dvi juodos raidës "AK". Privaþiavæ pirmàjá vienkiemá ir áëjæ á gryèià, mes iðvydome kraupø vaizdà: viduje, baisiai sudarkyti, gulëjo 2 vaikø ir 3 suaugusiø þmoniø lavonai. Jie buvo þiauriai sukapoti kardais ir subadyti durtuvais. Kraujo klanuose, ant þemës, bei prie stalo, gulëjo, turbût, tëvø - vyro ir moters lavonai su perkirstomis galvomis. Ant krosnies tysojo senuko ir vaiko (maþdaug 9 metø) lavonai. Jiems buvo perkirsti kaklai ir iðbadytos akys. Priepeèkyje, kraujo klane, su durtinëmis þaizdomis krûtinëje, gulëjo mergytë (kokiø 6-7 metukø), turbût sesutë... Tokius pat vaizdus iðvydome ir likusiose sodybose. Visur þmonës - vaikai ir suaugæ - buvo tiesiog iðskersti, þiauriau negu kaip kokie galvijai. Tiesa, viena pirkia ir tvartas buvo sudegæ. Ið degësiø kareiviai jau buvo iðtraukæ 4 apanglëjusius lavonus (2 suaugusiø ir 2 vaikø). Kol apëjome visas sodybas, mano kojos jau pradëjo nebeklausyti - per kelius pakirto. Tokio þiauraus ir ciniðko taikiø civiliø þmoniø þudymo man anksèiau neteko nei girdëti, nei matyti. Nors, atrodo, visai neseniai ir paèiam prisëjo iðgyventi NKVD suðaudymà Igumenëje, pajusti apkasø "skoná" Rytø fronte, bet ðis þiauriø þudyniø vaizdas iðkart "persverë" visa, kas buvo patirta iki tol. Vëliau suþinojome, kad ðios ûkininkø ðeimos buvo iðþudytos tik todël, kad buvo padavæ praðymus savo vaikus mokyti lietuviðkose mokyklose. O liûdniausia tame turbût buvo tai, kad tø "ðauniøjø lenkø partizanø" seneliai ir proseneliai, ko gero, tarpusavyje ðnekëjosi lietuviðkai. Visa knyga: angelfire.com/de/Cerskus/Juodisiai.html ....ðiø metø liepos 5-13 dienomis Lenkijos raiteliø spektaklis Vilnijoje, surengtas þudynëmis Lietuvoje pagarsëjusios armijos krajovos garbei, ir tø raiteliø marðiravimas po kraðtà su Lenkijos vëliavomis, dainomis, dalyvavimu pamaldose. Laikraðtis „Tygodnik Wileñszczyzny“ (priedas „Rota“, Nr. 500) ta proga raðë: „Istorija, primenanti lenkø kario didvyriðkus þygius, /.../ toliau yra gyva ir reikalinga Vilnijos gyventojams. /.../ Tarp vietiniø gyventojø buvo tokiø, kuriø protëviai dalyvavo garbingose kovose (zude lietuvius kaimiecius), o atmintis apie tai gyva jø ðirdyse ir perduodama naujoms kartoms.“ Antanas, 2012 02 20 11:47 M. Mackevièius privalo þinoti, kad visø lietuviø jausmus þeidþia lenkø iððûkis – nepripaþinimas Vilniaus kraðto okupacijos, antilietuviðkos provokacijos lenkiðkose Lietuvos mokyklose. Tik dël LLRA nuolat kurstomos nesantaikos, 1998–tøjø vasario 15-àjà lenkas Leonardas Zavistonovièius iðþudë visus Ðirvintø rajono Drauèiø kaimo gyventojus. Tai daryti L. Zavistonovièiø paskatino lenkø kurstoma tautinë neapykanta. Klausimas M. Mackevièiui: O jei lietuvis bûtø iððaudæs lenkø kaimà? - Laai tuom abejoju. Gintas, Audrys... Arba jie apgaudineja, arba serga sunkia ir nepagydoma sizofrenijos forma. Bet lenkai tam turi labai efektyviu gydymo metodu. Va tik lietuvius gydanciu. to Pawel Burkowski,, 2011 04 19 11:44 Tai buvo senokai. Vaþiavau traukiniu ið Varðuvos. Ramiai snaudþiau, bet staiga suklusau - vyrai kalbëjo apie lietuviø ir lenkø santykius. Vienas ið jø liejo savo nuoskaudà. Supratau, kad tai lietuvis - buvæs Kalniðkiø miðko partizanas, po garsiojo mûðio pabëgæs á Lenkijà. Turëjo jis ten draugæ. Kai liko gyvas ir pavyko pabëgti, ir nubëgo pas jà - “á þentus...” Buvo ir daugiau tokiø “þentø”. Metus kitus gyveno ramiai, o vienà vëlyvà vakarà á kiemà ávaþiavo Lenkijos kagëbistai, ágrûdo mûsø “þentà” á automobilá ir iðsiveþë. Nusivedë á kaþkoká rûsá. “Susipaþinsim”, - tarë ir paklausë pavardës. “Stankevièius (o gal Sinkevièius)”, - “þentas” prisistatë. Ilgø klausinëjimø nebuvo. Paguldë “ant uslano” kniûpsèià ir “iðgraþinæ” uþpakalá ðampalais, perkëlë á kità rûsá... Kità naktá istorija pasikartojo. Pora naktø pertraukos ir vël tas pats. Pagaliau “susipratæs”, o gal kas pamokë, pasakë - “Stankieviè”. Tardytojai apsidþiaugë - “Matai... Atsiminë... Nekvailas vyras...” Davë pasiraðyt kaþkoká popieriø ir tà paèià naktá parveþë namo. Liepë nepasakot niekam ir nevaikðèiot, kol þaizdos nesugijo... Sakë - praneðim, kada atsiimti naujus dokumentus... “Norisi kaukti ið piktumo, kai prisimenu, kaip jie mus padarë lenkais... - guodësi “þentas”, - bet garsiai kalbëti, kam nors skøstis ir dabar bijau. Kas þino, kas bus rytoj... Visi jie tokie...” Ar bus Vilniuje Donecko scenarijus. Bus. Nematau jokiu prielaidu, kad to nebutu. Priezastis labai paprasta: Girtas Audrys... "Vytautas Sinica. Vasario 16-oji - lemtingas pasirinkimas, leidæs iðlikti lietuviø tautai" 3w propatria - tauta siekia save valdyti, o to nesiekianti, tarkime, galvojanti, kad geriau priklausykime kam nors, kas mus valdys, kad tik bûtø materialiai geriau, soèiau ar saugiau gyventi, pagal tarptautinæ teisæ net negali vadintis tauta. Tai tëra etnosas... bendruomenë. "Kas yra baudþiauninkui LAISVË?" pilietis.delfi.lt/voxpopuli/kas-yra-baudziauninkui-laisve.d?id=56299229 Stebint kas vyksta, nejuèiomis ateina palyginimas. Kai po JAV pilietinio karo vergovë buvo panaikinta, dþiaugsmas truko labai neilgai. Paleisti á laisvæ vergai nebeþinojo, kur eiti ir kà daryti. Didelë dalis tiesiog iðmirë ið bado, o kiti gi gráþo pas saviðkius vergvaldþius ir puolæ ant keliø maldavo priimti atgal. Man ðis klausimas labai primena Stalino nusistebëjimà 1939 spalá. Kodël lietuviai, turintys turtingà istorijà, taip lengvai asimiliuojami lenkø, vokieèiø, rusø ir net gudø? Esavièius 2012 m. birþelis 2 d., ðeðtadienis .... Kartà su vienu labai þymiu „ðoumenu“ uþsukome á senamiestyje buvusá vienà aplinkosaugos departamentà. Jam vadovavo neaiðkaus amþiaus „moterë“, viena ið feministiniø A.M.Pavilionienës pasekëjø. Uþëjæ pas jà á kabinetà buvom labai dþiugiai sutikti. „Moterë“ liepë savo sekretorei atneðti kavos ir konjako. Mano kompanjonas nusistebëjo ir paklausë ar ji nebijanti taip, darbo dienos viduryje, gerti konjakà? Man ligi ðiol ástrigæs atmintyje jos atsakymas: „Na jau, ko bijoti, Maskvos jau nebëra, dabar mes patys sau ðeimininkai, TODËL DAROM KÀ NORIM“. Apgailëtina. Laikinai paleistø á laivæ vergø lëbavimas, nei kiek nesusimastant nei apie pasekmes nei apie realybæ. Juk grieþtai lakomas vergas, kai já paleidþia á laisvæ, mëgaujasi nebaudþiamumu, todël daro vis daugiau nusikaltimø, o vëliau tiesiog degraduoja arba gráþta pas savo ðeimininkus vergauti toliau. Paskaitykite JAV vergø iðlaisvinimo ástorijà. Tie kam suformuota vergo savivoka ið jos nebegali iðsilaisvinti. Jiems pastoviai reikalingas botagas ir meduolis. Patys jie nesugeba sukurti pridëtinës vertës ir nesugeba gyventi bendruomeniðkai. Jie prasiskolina ir suþlugdo/iððvaisto viskà kas jiems, istorijos vingriø pasekoje, atlieka nuo buvusiø ðeimininkø. Mûsø ilgai prievartautas „elitas“, netekæs vieno ðeimininko ir susipainiojæs savo vergiðkame „darom kà norim“, jau dabar karðtligiðkai ieðko naujo vegvaldþio ið kurio galëtø gauti nurodymus kaip elgtis. Laisvai gyventi jie nesugeba, prie Maskvos valdymo jie gráþti nebegali, todël jø akys vis daþniau krypsta á Lenkijà. Koks ne kos o ðeimininkas. Jø supratimas paprastas kaip ir pas visus vergus, “ Na ir kas, kad nebeteksime savo istorijos, po truputá prarasime kalbà, nebeteksime laisvës ir didþiosios dalies bendruomenës, bet uþtat pagaliau bus ÐEIMININKAS, kuris nurodys kà daryti ir kurá galësime keikti (tyliai) dël savo nesekmiø.“ Sovietijoje iðdresiruota Lietuviðka „inteligencija“ (Solþenycinas ávardino tiksliau – OBRAZOVANÐÈINA) vël po truputá pradeda ruoðti Lietuvius lenkø kalbinei ir ástorinei invazijai (pav. Lietuviø kalbos „saugotojø“ A.Smetonos ir I.Smetonienës straipsniai, taip pat grubus lenkiðkos istorinës interpretacijos leidinys „Suvalkø sutartis, faktai ir interpretacijos“ siekiantis iðteisinti lenkø niekðybæ ir t.t.). Visa tai ilgai siekianèiø planø mentaliniai pamatai prievartaujantys Lietuvos visuomenës vieðàjà nuomonæ.