On Tue, 18 Sep 2018 13:01:21 +0800, Likbe3 wrote: > koks Lietuvoje precedentas situo klausimu? ar kolulkio pirmininkus buvo > teiseta saudyti? tokiu atveju ar butu teiseta saudyti dabartinius > kolaborantus? tiesiog idomu pasidare del tokiu teisiniu niuansu > Is pradziu reiketu panagrineti abu klausimus atskirai, o paskui lyginti. Pradekim nuo pradziu. "Kitos mėnulio pusės“ užtemdyta kolchozų pradžios istorija" 3w alfa.lt/straipsnis/13972689/ Kitos.menulio.puses.uztemdyta.kolchozu.pradzios.istorija=2012-03-07_07-00/ neturėtume neatsižvelgti, jog kolchozams vadovauti, jiems „kelti“ buvo skiriami vakarykščiai stribai, susikompromitavę aktyvistai. Vytautas Liubinskas, 1951 m. pradėjęs dirbti Kaišiadorių r. vyriausiuoju veterinarijos gydytoju, prisimena: „Kolūkių pirmininkais dirbo partijos statytiniai. Daugelis jų (...) buvo perėjūnai, girtuokliai, savanaudžiai, neveiklūs ir mažai išmanę apie žemės ūkį.“ Literatūroje lyg tarp kitko tarstelėjama, kad kolchozai buvo pusiau baudžiava. Argi? Nesuvokiame savo tėvų, senelių padėties tragiškumo (iki 1958-1964 m.) gelmės, savo aklumu užgauname juos. Mano išmanymu, daugeliu požiūrių baudžiavos laikais buvo geriau. Tuomet kiekvienas kiemas turėjo atidirbti 5-6 lažo dienas, t. y. vyras su dviem jaučiais ar arkliais - 3 d. ir pėsčia moteris - 2-3 dienas. Be to, per metus prisidėdavo 10-12 d. vadinamųjų gvoltų (išvežti mėšlą, šienauti, kirsti javus), bet už tą darbą ponas turėjo atlyginti pinigais. Kiekvienas kolchozninkas turėjo dirbti 6 dienas per savaitę. Lažą baudžiauninkams reikėjo eiti už dvaro skirtą žemę. 1900 m. Kauno gubernijoje beveik 78 proc. valstiečių turėjo žemės daugiau nei po 3 dešimtines (3,3 ha), iš jų 72 proc. - 10 ir daugiau dešimtinių. Šiuos duomenis apie turėtą žemę reiktų maždaug 10 proc. sumažinti, nes apie tiek jos prisipirko po baudžiaviniais laikais. Kaip žinoma, kolchozninkai buvo gavę vos po 0,6 ha. Baudžiauninkams įstatymais buvo priskirtos gamyklos, miškas. Kolchozninkai tokių servitutų neturėjo. Dvarininkai (tarkim, Romeris) reikalavo, kad kiekvienas valstiečio kiemas turėtų ne mažiau kaip 2 darbinius jaučius, 3 arklius, po dvi karves, avis ir veislines kiaules. Raudonieji dvarininkai elgėsi priešingai: draudė laikyti arklius, leido turėti vieną karvę (kartais ir prieauglį). Ir tai vienai karvei šerti, ganyti nebuvo nei šieno, nei ganyklos. Kad butu suprantamiau paziurim kokia santvarka Pravieniskese, Aisku, sunku lyginti Pravieniskes su kolkozais, nes Pravieniskese smulkus zulikai, o kolkozus tvere bandiugos ir galvazudziai. "Pravieniškių mafija. Kriminalinės žvalgybininko pamokos, 80 litrų alkoholio ir smūgis „CENZURUOJAMA“ delfi.lt/multimedija/mafija/pravieniskiu-mafija-kriminalines- zvalgybininko-pamokos-80-litru-alkoholio-ir-smugis-bachurams.d? id=78695211#cxrecs_s Pavojingi nusikaltėliai nebūtų sugebėjęs vadovauti visiems nuteistiesiems, jeigu ne pareigūnų pagalba. Apie nusikaltėlių ir pareigūno „sandorius“ nieko nenutuokiantys kaliniai kartais išdrįsdavo pasipriešinti pataisos namuose įvestai nelegaliai tvarkai ir E. Baronėno prašydavo pagalbos. Už tai jie vėliau skaudžiai sumokėdavo pareigūnas „skundiko“ pasakojimu pasidalindavo su „CENZURUOJAMA“, kurie nepaklusniam „CENZURUOJAMA“ ar dar žemesnės kastos nuteistajam surengdavo kruviną egzekuciją. "Pravieniškių mafija. „Jūros šventė“, vergų kančios ir „bachūrai“ už pinigus" delfi.lt/multimedija/mafija/pravieniskiu-mafija-juros-svente-vergu- kancios-ir-bachurai-uz-pinigus.d?id=78691115# Smurtas prieš nuteistuosius kasdienybė. Būriuose, kuriuose kali nuteistieji, nėra kamerų, todėl koridoriuose visi laisvai gali vaikščioti ir daryti nusikaltimus. „Jūros šventės“ metu per įkalinimo įstaigos tvorą vyksta didžiausi draudžiamų daiktų ir narkotikų permetimai. Nes taip sutarta su administracija niekas netikrina. Gyvenimas Pravieniškių pataisos namuose prilygo pragarui, o gal net buvo baisiau pirmą kartą už grotų patekęs nuteistasis tapo „CENZURUOJAMA“ vergu ir beveik metus kasdien turėjo ne tik tenkinti aukščiausio rango nusikaltėlių norus, bet ir be jokios priežasties buvo mušamas. Visais įmanomais būdais net plakamas elektros laidais. „Aš jau nebegaliu prisiminti kiekvieno įvykio, nes tai tapo kasdienybė, pripratau, kaip mane daužo susidarė įspūdis, kad mušdami jie jaučia malonumą, tai, kas normaliam žmogui nėra suprantama, čia buvo normalu ir priimtina“, apie šiurpą keliančią realybę už grotų kalbėjo kalinys. Kai „CENZURUOJAMA“ prisigerdavo ir norėdavo pasilinksminti, tuomet jį daužydavo su taburetėmis, visaip tyčiodavosi. .... „Prieš A. Kupčiūnui išeinant iš zonos, man iš laisvės paskambino pažįstamas ir pasakė, kad į 2-ąją valdybą turi atvykti nuteistasis Einaras V. (byloje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju DELFI), kurio tėvas, pravarde Peštukas, buvo žinomas kontrabandininkas iš Druskininkų, pasakojo „kamorai“priklausęs R. Laško. Kitą dieną A. Kupčiūnas pasakė, kad Einaras turės mokėti 10 tūkstančių eurų. Patikek2018-07-30 13:45:46 Skambinau aš į ta vadinama departamentą, norejau perduoti savo sūnaus žinutes , kol dar gyvas yra, padėt kažkaip , pagalbos prašyt , pinigus kažkokiu bobų sąskaitas ir dabar pervedineju kas mėnesį , pasake, kad paskambinciau į kažkokį auto atsakiklį ir su juo ,,pasikalbeciau,, verkiau , prašiau manęs išklausyti , padėjo ragelį . Meldžiuosi kas diena , kad gyvas grįžtu , tik pusmečiui pasodino, už probacijos taisyklių nesilaikima, nesakau, kad nekaltas, bet pasiema valstybe žmogų į savo globa ir ten galutinai ji suluosina, supratau, kad legalei nepradėsiu , tik pagal tas jų panetkes, moku pinigus, kad sūnų invalidu nepadarytu, o kazkas namus laisvėje statosi iš tu pinigu, pamatytumėt sūnaus žinutes kas ten vyksta, jokių straipsniu rasyt nereiketu ... "Kruvina Kauno „bachūrų“ egzekucija ir „gaidžių“ paslaptys" delfi.lt/multimedija/mafija/pravieniskiu-mafija-kruvina-kauno-bachuru- egzekucija-ir-gaidziu-paslaptys.d?id=78658005 A. Račkelis koja įspyrė morką į ant žemės gulinčio Kęstučio V. išangę. Morka buvo didelė, ne mažiau kaip 25 cm ilgio. Taip Kęstutis V. buvo pažemintas, nes laisvėje negali dirbti apsaugos darbuotojais, būti bet kokios srities pareigūnu ar tarnauti Lietuvos kariuomenėje. M. Mičiulis dvi dienas kankino kitą į „gaidžių“ būrį uždarytą nuteistąjį: pirmąją dieną jį daužė, o antrąją M. Mičiulis vyrą išprievartavo. Prievartauti kalinį bandė ir kitas „gaidys“, tačiau jis nesugebėjo susijaudinti, todėl iš pykčio savo aukai į užpakalį įgrūdo šepečio kotą. Ikiteisminį tyrimą dėl M. Janulio nužudymo atlikę Kauno policijos pareigūnai taip ir nesugebėjo nustatyti, kas įvykdė šiuos sunkius nusikaltimus, todėl tyrimą sustabdė. Kai nusikaltimus Pravieniškių pataisos namuose ėmė narplioti Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai jie surado daugybę liudytojų, kurie ne tik atskleidė, kodėl ir kaip buvo mušami nuteistieji, bet ir papasakojo apie kitus siaubą keliančius įvykius. Visa tai matė pataisos namų darbuotojai, tačiau jie ne tik toleravo nuteistųjų subkultūrą, bet ir veikė ranka rankon su „kamoros vierchais“.