per tv atrodantis gan nesmarkus "prisilietimas" gan daznai buna labai 
skausmingas realybeje. Tad siulau paciam futbola palosht tada tai suprasi

"BigM" <mindaugask_NOSPAM@centras.lt> wrote in message 
news:hv9ult$eab$1@trimpas.omnitel.net...
> Aš sau nerandu atsakymo, kodėl turėčiau mėgti futbolą.
>
> Žiūri varžybas, matai kaip, rodos, vyrai, turėtų žaisti garbingai, o toks 
> įspūdis susidaro, kad varžybos yra ant pakazūchos - prisiliečia kas, tai 
> ble su tokiom mimikom nukrenta, nu taip jau suvaidina... tfu...
>
> Va už ką mėgstu stalo tenisą, plaukimą, snooker (nors istorija su 
> kaltinimais Higginsui metė šešėlį), šachmatus, nes ten nėra maivymosi ir 
> burbulo pūtimo iš nieko. Tiesiog garbingas žaidimas be siekimo apgaulės 
> būdu gauti sau naudos (kaip kad futbole kuo skaudžiau suvaidina, kad 
> priešininkas gautų pražangą). Vakar pvz. Brazilija-Š.Korėja buvo pora 
> epizodų: 1) kai nuo korėjiečio kojos išėjo kamuolys užribin - teisėjas to 
> nepastebėjo ir atidavė kamuolį korėjiečiams, nors pritraukus vaizdą 
> akivaizdu buvo nuo ko išėjo. 2) kai nuo korėjiečio galvos išėjo kamuolys 
> už vartų, bet teisėjas nepastebėjo ir atidavė kamuolį korėjiečiams. Kokio 
> velnio? sunku prisipažinti ir būti garbingam? ir kaip jaustis, kai kameros 
> pritraukia ir įrodo, kad nuo tavęs kamuolys paliko aikštę, bet tu ramiai 
> bėgi žaisti... O stebint pvz. stalo tenisą, kartais teisėjas nepamato 
> servo metu tinklelio lietimo, žaidėjai labai tvarkingai patys pripažįsta 
> ir peržaidžia.
>
> Nu išsiliejau... ;)
>
> Mindaugas