CatBlack schrieb:
> Sutinku, kad rinkodaroje yra daug panasumu, bet visgi vienas esminis 
> skirtumas: pacientas pats negali pasirinkti, jis visiskai priklausomas nuo 
> gydytojo. Tai liecia daugiau receptinius vaistus, ju paklausa yra is 
> principo neelastinga. Koki parase gydytojas vaista, toki ir pirksi, nieko 
> cia nepadarysi.

Na taip. Užtai veikiama per gydytojus, o ne per pacientus. Ir avirai, ir 
mažiau atvirai. Ir manau, kad užbrėžti vienareikšmiškos ribos tarp 
būtino gydytojų supažindinimo su preparatais bei jų poveikiu ir 
galimybėmis ir gydytojų "skatinimo" pasirinkti būtent tą preparatą yra 
praktiškai neįmanoma.

> Valstybiniai uzsakymai is principo riboja pardavimus, nes gali buti ramus 
> tik del tam tikro kiekio. Didesni - vargiai iskisi. O laisvoj rinkoj turi 
> didesnes galimybes augimui. Aisku, jei turi 0, tai bet koks pardavimas yra 
> laimejimas.

O bet tačiau, nors ir esi tikras tik dėl tam tikro kiekio, tas kiekis 
būna pakankamai didelis, dažniausiai daugiau mažiau dengiantis paklausą. 
Tiksliau, paklausa (t.y. pacientai, kuriems to reikėtų) gal ir būtų 
didesnė, bet ją riboja kiti dalykai, pvz., tų pačių pacientų perkamoji 
galia. Kaip tik valstybinis užsakymas sudaro galimybę parduoti ženkliai 
daugiau, nei kad tuo atveju, kai jo nėra.

Aš nesakau, kad iš laisvo pardavimo farmacininkai neuždirba, manau, kad 
"plataus vartojimo preparatų"  - kurie yra gerai žinomi ar kuriuos 
pavyko sėkmingai išreklamuoti, bet to, kurie yra įperkami vidutiniam 
šalies piliečiui tikrai yra "aukso gysla" tiek gamintojui, tiek 
vaistininkui. Bet tai yra visiškai kitas sektorius.