priešostorė:
praeitą sekmadienį, po realių darbų - visas suplukęs, žiūriu - Nemunas 
tėtušis teka. o aš jame niekad nesimaudęs. Išsimaudžiau.

istorija:
sekančią dieną, kol dukra plaukioja baseine - žiūriu Neris motinėlė 
teka. reikia prasibėgti pakrante. Prasibėgau.
bėgimo pradžioje abeji keliai skaudėjo lyg nebūčiau lakstęs metus laiko. 
na, pamaniau, prasibėgsiu - praeis. klydau. ties 6km skausmas tapo 
nebepakeliamas, siuntinėdamas visus naxrėn ir naxuy likusius 4km 
įveikiau pusiau šlubuodamas, pusiau bėgdamas, pusiau keikdamasis ir dar 
apibariau antį.
sekančią dieną - dešinė koja - tvarkoje, kairės kelias - skausmas nerealus.
kompresai, finalgonas, dicilacas, ibumetinas, ir nimesilis - padeda. 
koja beveik sveika. ryt dar pirtelė, vanta, tepalai po pirties - ir 
būsiu visiškai sveikas.

klausimas:
kiek realiai laiko reikia praleisti neapkraunant sirgusiųjų sąnarių?
skausmo nejutimas greičiausiai nereikš visišką išgijimą? kiek laiko 
derėtų tęsti gydymą?