> Japonijoje Hirošimos/Nagasakio paveikti asmenys neturėjo teisės turėti > vaikų. Nepaklususios buvo medžiojamos ir abortuojamos bei > sterilizuojamos. To statistikoje nerašo, bet tai statistiką turėjo Gal galima rimtesnių nuorodų, kad buvo vykdoma tokia praktika? Šiaip jau stiprios radiacijos neigiamas poveikis įrodytas - spindulinė liga ir t.t. Gi su silpnomis dozėmis yra kebliau. Pvz. tiriant Černobylio pasekmes, tvirtai nustatytas tik skydliaukės vėžio atvejų tarp vaikų padidėjimas. Didelės to dalies galima buvo išvengti laiku išdalijus jodo tabletes. Bet šių radioaktyvaus jodo sukelto vėžių atvejų išgijamumo procentas buvo stebėtinai aukštas - netoli šimto procentų. Taip kad iš 6 mln. paveiktų, tvirtai siejami su radiacija yra tik 6 mirties atvejai (neskaitant tų, gavusių didelę momentinę radiacijos dozę). > gerokai pagerinti. Į JAV kasmet priplūsta milijonai sveikų žmonių iš > kitų kraštų, todėl statistika pirminės populiacijos išsigimimo nerodo. Šiaip jau tie afroamerikiečiai dažnai ir turi daugybę sveikatos problemų - iškart po jaunystės nutukimas ir širdies-kraujagyslių ligos. Matyt, neprisitaikę prie sočios ir pastovios mitybos. > Paimkim kokią nuskurusią Afrikos bambėziją. Teko per teliką matyti > kultūrinių laidų apie juos (ne reklamų, skatinančių 'aukoti vaistams')? > Didelės šeimos su įvairių amžiaus grupių atstovais ir senių tikrai nėra > mažai ar vienas kitas. O išgyvenimo vidurkis ten turbūt bus apie 40 > metų. Ar tai reiškia, kad ten žmonės ligotesni nei amerikonai? Aišku, kad ten, kur medicinos pagalba menka, žmonės yra žymiai sveikesni - tiesiog ligoti neišgyvena, natūrali atranka. Išvijus > iš ten 'gydytojus be sienų' su jų pampersais apmokėtomis vakcinomis ir > parūpinus jiems švaraus vandens, bambėzai sumuštų visus ilgaamžiškumo > rekordus, nes jie yra sveiki ir prisitaikę išgyventi, o mes - ne. Bet > mūsų statistika - dvigubai geresnė. Nieko jei nesumuštų, kaip ir prieš šimtą - porą šimtų metų nemušė tų rekordų dabar didele gyvenimo trukme galinčios pasigirti šalys. Menkas kūdikių išgyvenamumas ir suaugusius šienaujančios infekcinės ligos grąžintų vidutinę gyvenimo trukmę į 30-40 metų ribą (ten, kur iš jos jau išlipta). O kad paskirų ilgaamžių rekordininkų pasitaiko - tai jų pasitaiko daug kur, bet Afrika jiems, IMHO, ne pati palankiausia vieta. > Ir dar - šita ištrauka visiška beryšybė, nes tą patį skaičių turintys > kraštai yra skirtingose vietose. Jeigu vienodus rezultatus turinčius > kraštus sukišti į vieną vietą, tai Lt gal ir į 20-tuką patektų :))) > 79,95 - wowww Tai aišku, kad vidutinė gyvenimo trukmė priklauso ne nuo geografinės padėties, o nuo sveikatos apsaugos lygio ir prieinamumo, kitų socialinio išsivystymo veiksnių - higienos, žmonių išsilavinimo, skiepijimų ir pan.