Na, neberukau metus. Tikiuosi, ir ilgiau neberukysiu :) Siaip, nelabai ka 
padesi. Bent man jau nebuvo jokiu fiziniu lomkiu, tik biskeli buvau 
dirglesnis, mazos smulkmenos sunervindavo. Bet, kadangi siaip esu ramus 
zmogus ir visada emocijas laikydavau, tai tuo metu kartais pratrukdavau, 
issiliedavau, ir lengviau pasidarydavo - net kazkiek paprasciau tapo negu 
kad kai rukydavau ir tyliai sau emocijas "nurydavau" :) Taip, kad tiesiog 
"neuzsisikti" kai antra puse del nieku pabumba ir tiek - praeina tas 
dalykas. Nu ir dar: kai matosi, kad neranda kuo uzsimiti, "trinasi" po 
kambari - sugalvoti kokia nors veikla, kad mintis nuo cigaretes nukreipt. 
Bent man asmeniskai po pirmu 4-6 savaiciu dingo tas jausmas, kad kazka 
reikia daryti - traukti ir pusti :) dabar tik retkarciais (na, koki karta 
per savaite) noras parukyt kyla. Ir tai nedidelis, tai nebeda...


"ALORA" <aloros@kompas.de> wrote in message 
news:h73q3a$f8p$1@trimpas.omnitel.net...
> nežinau, per dvi savaites perdaug nieko neišgyvenamo nepastebėjau. o mane 
> supykinti ir iš pusiausvyros išmušti laaaaabai sunku :) Tiesiog maniau, 
> kad gal galima ne tik netrukdyti, bet ir padėti :)
>
> o ar yra kas nors sėkmingai metęs rūkyti?
>
>
> "RS" <a@b.c> wrote in message news:h73p7f$e9h$1@trimpas.omnitel.net...
>> As ir nezinau kas tas psm, bet budama moteris juk turetum zinoti kas tas 
>> pms :) o as tegaliu tik isivaizduoti. Siaip, tai uzjauciu :) Metant 
>> rukyti psichika pakrinka, galiu tik paguosti, kad tie priciudai 
>> palaipsniui silpnes, teks pakenteti jei tai tikrai artimas zmogus; 
>> kantrybes ir stiprybes linkiu tau, ALORA :)
>> Nesu psichologas tai nesiimu rimtai patarineti, na bet isivaizduok save 
>> susinevinusia, sudirgusia, ir pagalvok kaip pageidautum, kad su tavim tuo 
>> metu elgtusi tavo artimas zmogus? Tai cia butu kazkas mazdaug "i ta puse" 
>> Sunku del to, kad ta busena truks gan ilgai, galit ir rimtai susipykti.
>>
>