Galima su šunim ir geruoju, bet ne tiek daug žodžių. Ir aišku, ne maldaujančiu tonu.
Mokintas šuo iš viso neims i burną, žabtą, nasrus nieko, ko neduoda pats šeimininkas.

"ALORA" <aloros@kompas.de> wrote in message news:h1n8e7$oop$1@trimpas.omnitel.net...
> katės katėm, aš prieš kiek laiko gyvūnų reikmenų pardoj šiksmėlio ieškojau ir girdėjau, 
> kaip už lentyvo smoteriškė nuolankiai maldaujančiu balseliu vebleno: "neimk šito, 
> branguti, taip parduotuvėj elgtis negalima; atiduok man tai, aukseli, uoj,koks geras 
> berniukas" ir t.t. Maniu, su vaiku ji ten. Bet ne, ji ten buvo su šunim !!! Aš, aišku, 
> nesu specė, bet man atrodo, kad gyvūnui giliai dzyn mandagybės, jis reaguoja į 
> intonaciją ir trumpas komandas. Ir jeigu jis "baramas" gražiu tonu, jis tai supranta 
> kaip pagyrimą ir susitiprinimą. Moteriškei buvo apie 40 m., duočiau kepurę prikakoti, 
> kad vaikų ji neturi. Ir tas nabagas šuo - jos "siūlų kamuolys" :)