Ignas rašė: > tiesiog oponavau, kad kai susitinka du durniai, vienam suverst visa kalte > neteisinga... matydamas situacija kely, bandai ja logiskai isaiskint ir man > logiskesnis variantas, kad jis ketina sukt i kaire nerodydamas posukio, > negu, kad jis bando apvaziuot slapio (ne bala gi ten) kelio ruoza, nors dar > desiniau tas kelias sausas ir nebuvo jam reikalo lyst i kelio viduri... o > kai rusyne vazineji "pagal britu dviratastu mokyklos pamokymus", tai va ir > ziurim ka turim... Jokio skirtumo, ar dviratininkas pažeidė KET nesilaikydamas dešinės krašto, ar tai darė nepažeisdamas KET ir apvažiuodamas kokią kliūtį, nes ne vairuotojo reikalas važiuojant spėlioti ar ten pakankama kliūtis ar ten apskritai kliūtis, ar kiti eismo dalyviai nepažeidžia taisyklių, lyg tai leistų ir jam pačiam jas pažeisti. Vairuotojo pareiga — pačiam važiuoti saugiai, laikantis KET. Logika ir saugaus eismo taisyklės vairuotoją įpareigoja elgtis saugiai, prognozuojamai; matome dviratininką (lėtai važiuojantį kitą auto, vežimą, einantį žmogų ir t.t.) viduryje kelio juostos, tai vienintelis dalykas, ką galime daryti, jei neketiname vilktis iš paskos, tai *aplenkti* jį (prieš tai sumažinus greitį, kad neatsitrenktume ar nepartrenktume ir galėtume bet kada sustoti iki iš anksto numanomos kliūties), o ne aiškiai pažeidžiant KET, apvažiuoti iš dešinės, kelkraščiu. Dviratininkas visiškai pagrįstai tikisi, kad jo nelenks/neapvažiuos iš dešinės, kelkraščiu, kaip ir kiekvienas vairuotojas pagrįstai tikisi, kad kiti auto jo nelenks iš dešinės, kelkraščiu, kai jis manevruoja savo eismo juostos plotyje apvažiuodamas kliūtis, suka į dešinę, stoja išleisti, krauti ir kt. Galima būtų pagrįstai piktintis, jei dviratininkas, jį lenkiant, mestųsi į kairę, priešpriešinę eismo juostą, tačiau dabar jis pasielgė prognozuojamai, net laikydamasis KET, nes KET 118 įpareigoja praleisti kitas transporto priemones pasitraukiant kuo dešiniau.