Pagal istatyma ir visai normaliai viska galima susitvarkyt be jokio 
nuostolio.

Sakykim automobilio rinkos  verte 30.000 Lt, remonto 25.000 Lt. Viskas - 
karutis neremontuojamas ir zala reguliuojama pagal atitinkama schema. O 
schema tokia. Draudikas įvertina likucius. Jie gali kainuoti ir 3.000 Lt ir 
15.000 - dažniausiai nesutampa su rinkos vertes ir remonto kainu skirtumu 
(kaip daznai kas galvoja). Shitoje vietoje diskutuoti su draudiku nereikia - 
jis pilnai turi teise pareiksti savo nuomone. Sakykime ivertino 10.000 Lt. 
Tada rasomas prasymas, daugmaz tokio tipo "Autoivykio metu sugadintas 
karutis X, kurio verte Y, likuciai ivertinti e10.000 Lt, prasau ismoketi 
negincijama zalos dali - 20.000 Lt". Pasiimam 20.000 Lt ir pardavinejam 
likucius. Idedam skelbima į autoplius ir panasiai. Galima ir anksciau jau 
pardavineti, jei norima procesa pagreitinti, nes bus galima lengviau deretis 
su draudiku. Sakykim pardavem likucius uz 12.000 Lt - viskas ore, najebali 
draudika, visi patenkinti. Pardavem uz 10.000 Lt - draudikas suka tik 
atlygino nuostolius, nedave uzdirbt piderastai... Nu bet nieko jau 
nepadarysi. Trecias variantas isvis be zodziu - nieks neperka tu liekanu, 
siulo daugiausiai 500 Lt. Rasom draudikui pisulka - "Taip ir taip, likucius 
pardavinejam, dejom kaina 10.000, bet daugiausia siulo 500 Lt.  Siulo va 
toks asmuo, jei zinote, kur duoda daugiau - prasom informuoti arba padengti 
skirtuma". Normali praktika - dazniausiai prasisuka pr kelias savaites, jei 
ant zalisto nemetyt bybiais ir suprasti, kad jis taip pat suinteresuotas 
greitesniu bylos uzdarymu.

"ManXP"  wrote in message news:l8cil5$v1f$1@trimpas.omnitel.net...

Ta zinau, bet nemanau, kad jie kazkuo galetu padet, nes siuo atveju
draudimas elgiasi pagal istatyma, ar ne?