Nu va ir vėl vaško spaudimas...

>>Ginklą išduodantis ginklininkas žino kam negalima duoti (neišlaikė įskaitos 
>> ar dar ko nors), o kiti prie ginklo ir neprieina, o tai, kad, trenkus 
>> šlapimui į galvą, užmiršta kaip elgtis su ginklu, tai tik užmiršusiojo 
>> problema.
>
> Faktines aplinkybes rodo kitaip.

Jei jau taip knistis, tai reikia kiekvieną kart kviesti psichologą, kad 
įvertinti darbuotojo galimybę teisingai vykdyti savo pareigas, nes būna 
visko iš vakaro kas nuotaiką sugadina (žmona, uošvė, šuo, katė, vaikai 
ir t.t.)
Viskas daug paprasčiau ir tai teisingai, t.y.:
ateina pareigūnas į ginklinę, jis turi leidimą nešioti tarnybinį 
ginklą, nes yra išlaikęs tam tikslui įskaitas, ginklininkas tai žino 
(netgi turi sąrašą kam kas galima), ir todėl nėra jokio pagrindo jo 
neišduoti, išduoda ginklą, pareigūnas pasirašo, vsio.
Toliau jei kažkas nutinka su ginklu, per kepurę gauna pareigūnas, nes - 
kaltas.


>>Nemokantis elgtis su ginklu, jo niekada ir negauna.
>
> Faktines aplinkybes rodo kitaip.

Dar nebuvo atvejo, kad ginklas būtų išduotas tam, kuris tam neturi 
leidimo, o jei jis nemoka elgtis post factum, tai tik atmazas ir už tai 
tik patį atmazintoja reikia dar smarkiau lupti per kepurę.
Todėl ir sakau, nėr čia ko taikyti "civiliokiškus" juridinius 
išvedžiojimus. Beje tam ir yra visokie statutai.

>>BTW jei iš tavo ginklo kas nors, ką nors nušauna, tai tau gresia nuo 3 iki 5 
>> metų...
>
> Priklausomai nuo daug aplinkybiu.

Aplinkybė ant smūgi sugalvoju tik vieną, jei ginklą pavogė iš seifo ir 
spėjai apie tai pranešti policijai iki įvykio. Visa kitką, tai tik bus 
advokatų prokurorų žaidimai, kaip kas sugebės sušvelninti kaltę.