On 02/09/2012 10:23 AM, mindis wrote:
> On 02/09/2012 09:59 AM, Paulius Zaleckas wrote:
>> On 02/08/2012 07:42 PM, mindis wrote:
>>> visgi gal teisybe kazkur anapus? :
>>> http://www.sustainabilitywa.com.au/energy-rating-articeles-general/glazing
>>>
>>>
>>> cia apie low-e idomiai raso, gal visgi yra galimybe maximizuot
>>> patenkancia saules siluma ir minizuot iseinancia.
>>> Tik kad pas mus dedant langus visa info apie paketus yra 1 ar 2
>>> selektyvai, o kad ten tu dangu gyvas biesas su ivairiom charaktersitikom
>>> tai kazkodel tylu.
>>
>> Nu tu buvai visada teisus, bet dabar jau pradedi tiket kazkokiom
>> pasakom :)
>> Viskas ten su tuo selektyvu labai paprasta. Praleidzia matoma sviesa,
>> nepraleidzia infrared'o. Matoma saules sviesa irgi sildo tavo kambari,
>> bet tavo kambarys i lauka spinduliuoja butent infrared'a, kurio tie
>> langai neisleidzia.
>> Saule beje irgi spinduliuoja infrared'a ir tie langai (lygiai taip pat
>> kaip infrared'o is kambario) jo neileidzia i vidu. Todel vasara saule
>> per selektyva kaip tik taip smarkiai neprisildo kambario, kaip per
>> paprastus.
> nu tai ir as taip isivaizdavau, be paskaites ta paskutini straipsneli
> pagalvojau kad gyvenimas nevisada buna paprastas ir aiskus. Pvz ten
> vienoj vietoj minima kad sviesa atsispindi nuo dvieju stiklo pavirsiu is
> kuriu vienas selektyvas, ir del skirtingu faziu vienas kita panaikina, o
> is kitos puses to efekto nera, taip galima gaut krytinga pralaiduma.
> Aisku reiketu dar paisdomet sv. bangos ilgiais ir pazet ar tai bent kiek
> panasu i stiklo stori ar tarpa tarp stiklu, tada butu galima patiket.

matoma sviesa grubiai nuo 400 iki 700 nanometru... tai kazkaip labai 
abejoju, kad su stiklo storiu cia kazka suzaistum, nebent jau ten super 
precizikas stiklo storis :)