On 02/09/2012 10:38 AM, Paulius Zaleckas wrote:
> On 02/09/2012 10:23 AM, mindis wrote:
>> On 02/09/2012 09:59 AM, Paulius Zaleckas wrote:
>>> On 02/08/2012 07:42 PM, mindis wrote:
>>>> visgi gal teisybe kazkur anapus? :
>>>> http://www.sustainabilitywa.com.au/energy-rating-articeles-general/glazing
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> cia apie low-e idomiai raso, gal visgi yra galimybe maximizuot
>>>> patenkancia saules siluma ir minizuot iseinancia.
>>>> Tik kad pas mus dedant langus visa info apie paketus yra 1 ar 2
>>>> selektyvai, o kad ten tu dangu gyvas biesas su ivairiom
>>>> charaktersitikom
>>>> tai kazkodel tylu.
>>>
>>> Nu tu buvai visada teisus, bet dabar jau pradedi tiket kazkokiom
>>> pasakom :)
>>> Viskas ten su tuo selektyvu labai paprasta. Praleidzia matoma sviesa,
>>> nepraleidzia infrared'o. Matoma saules sviesa irgi sildo tavo kambari,
>>> bet tavo kambarys i lauka spinduliuoja butent infrared'a, kurio tie
>>> langai neisleidzia.
>>> Saule beje irgi spinduliuoja infrared'a ir tie langai (lygiai taip pat
>>> kaip infrared'o is kambario) jo neileidzia i vidu. Todel vasara saule
>>> per selektyva kaip tik taip smarkiai neprisildo kambario, kaip per
>>> paprastus.
>> nu tai ir as taip isivaizdavau, be paskaites ta paskutini straipsneli
>> pagalvojau kad gyvenimas nevisada buna paprastas ir aiskus. Pvz ten
>> vienoj vietoj minima kad sviesa atsispindi nuo dvieju stiklo pavirsiu is
>> kuriu vienas selektyvas, ir del skirtingu faziu vienas kita panaikina, o
>> is kitos puses to efekto nera, taip galima gaut krytinga pralaiduma.
>> Aisku reiketu dar paisdomet sv. bangos ilgiais ir pazet ar tai bent kiek
>> panasu i stiklo stori ar tarpa tarp stiklu, tada butu galima patiket.
>
> matoma sviesa grubiai nuo 400 iki 700 nanometru... tai kazkaip labai
> abejoju, kad su stiklo storiu cia kazka suzaistum, nebent jau ten super
> precizikas stiklo storis :)
o gal ten turima galvoj to selektyvinio sluoksnio du pavirsiai ? tada 
visai imanoma.