Tema: ... išvažiuočiau ...
Autorius: Noė Archyvarui
Data: 2009-04-22 11:00:46

Pagalvojau ir supratau tavo minties vingį. Jei suvoksime vardo keitimą
kaip dvasinį tapsmą, kaip nuolatinį mirimą blogiui ir atgimimą - taip.
(Bet ne demagogišką, avantiūristinę ir chameleonišką manipuliaciją.
Pastaruoju atveju jokio atgimimo nėra, o tik nuolatinis riedėjimas
žemyn, t.y. į mirtį.) Galop bus finišas, kai paliksime savo mielą
kūną, kuris dabar yra mūsų užuoglauda ir priedanga - apsaugo mus nuo
per daug skaudžių smūgių ir, kita vertus, pridengia visas mūsų
nedorybes. O tada ir pasirodys, kas mes iš tiesų esame. Tą galutinę
ribą reikėtų skirti, o ne suniveliuoti. Kaip ir gimimą į kūną.
Kvailutė, mano supratimu, ten labai gerą pavyzdį (158049)pasakė. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16730