pietus ruosiu is anksto, kad galeciau ramiai pasiziuret "komisara montalbano". mano viena drauge, italijos specialiste, iskritikavo sita filma del blogos vaidybos. ji italija mato is arti, taigi jos nestebina italiski interjerai ir peizazai, kuriu fone kalbasi nuzudymo byla narpliojantys policininkai. man nekliuva, kad jie vaidina rankomis palydedami kiekviena zodi. grazu, kad itariameiji ir liudytojai gyvena erdviuose, nors siek tiek apleistuose rumuose. komisaras ieina pro atviras duris netrukdomas ir drozia is vienos sales i kita.aksomo drapiruotes, ornamentuotos grindys. pacioj paskutinej salej aptinka seimininka, ziurinti pro teleskopa dienos vidury arba seimininke, deliojancia pasijansa. arba isilauzia i pradingusio zmogaus namus, o ten ideali tvarka, rodos, namu tvarkytoja alzyriete ka tik viska isblizgino ir iseidama uzrakino duris. baldai ir visi daiktai senoviski, taip pas mus atrodytu dvaru buities muziejus, sostines filialas. kadangi serija trunka dvi valandas, niekas neskuba ir greta pagrindinio, detektyvinio siuzeto vystosi kitos, asmenines, policininku ir nepolicininku linijos. po dvieju minuciu prasides, kas nori pasiziuret, maloniai prasom. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16730