juk būna visaip - apsipyksti dėl nesusikalbėjimų, kurie dėl skubėjimo
ir apskritai netobulos kalbos (u.eco net knygą apie tobulos kalbos
ieškojimus parašė, greimas - apie netobulumą, o hogarth'as apie kreivos
linijos (curvus) grožį - ir šiaip kiek visko prirašyta to neminint).
Sako, konfliktuojam kūrybiškai, tam ir futbolo varžybos, bet tai ne nuo
mūsų norų priklauso, tai užduota "iš aukščiau" - sisteminė savybė
- jei tik yra aplinkybės, tai visada susigeneruos opoziciniai potinkliai.
Dar įdomiau - psichologų tyrimai - kai ieškai lentynose knygos ir
nerandi, tai ne dėl to, kad jos ten nėra - paprasčiausiai tu jos
"nematai". O nematai dėl to, kad "smegenyse" tupi šiek tiek kitoks jos
vaizdas (tiesiog gerai neprisimini, kaip ji atrodo - būna gi), ir kai taip
neprisimeni savo prote, tai ir "nematai" tikrovėje. Matai tik tas knygas,
kurios nesutampa su "įvaizdžiu", o kai akių kelyje pasitaiko tikroji,
tai ją prašoki. Prašoki! - čia pagrindinis psichologų rezultatas.
Nesąmoningai prašoki - tik kiūkt akytėmis, ir jau ant kitos
nugarėlės. Tas pats su omnikratija. I see - suprantu, o ne matau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16847