tą vakarą, kai grįžusi prie durų pamačiau ašaką, supratau, kad ir vėl rūkytas karšis bus įkritęs į vyro sietką. ne pirmas kartas, kai parsineša, užsmardina šaldytuvą, o prisivalgęs ima vaipytis ir likučius sušeria katinui ir šunims, kurie visur primėto ašakų. o tą vakarą net kompiutio pelė atsidavė rūkytu karšiu net po įnirtingo trynimo drėgna servetėle. ar pasakyti, kaip jaučiausi? pasakysiu - taip, kad būčiau be gailesčio su dideliausiu džiaugsmu išrūkiusi visų rūkytų karšių valgytojų kailius. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16847