Po mašinos ratais žuvus Vilkiui, vis pagalvodavau, kad šalia mūsų
superkomunikabilių ir  visiems draugiškų kalių būtų neprošal ir
vyriškas rimtumas ir drąsa.  praėjusį savaitgalį rajono laikraštyje
užkliuvau už žinutės apie parduodamus vilkšuniukus.  bet kažko
delsiau.  o šiandien skambina iš draugės namų dukterėčia ir siūlo
paimti dovanai jos 10 mėnesių vokiečių aviganį. šnektelėjau su
šeimininke, koks charakteris,kokie įpročiai, užtikrinau, kad pas mus
šunys gyvena kaip šunų rojuje.   sakau, imam, tik dar su mielu
šnektelsiu.  ir ką jūs galvojat! - Nenenenenenene.  toks senas šuo. 
geriau sumokam tūkstantuką ir nusiperkam mažą.  Na, tikrai, galima
pagalvoti, kad tie tūkstantukai iš dangaus byra.  Nutilau tuo tarpu, bet
reikės išlaukti geresnio momento.  Svarbu, kad idėja jau pasėta.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16847