dabasinskas jau antra karta is eiles savo pasnekovais prie pietu stalo kvieciasi kovos menu trenerius ar siaip mankstininkus. ana karta buvo tai ci mokytojas. toks ramus, savim pasitikintis. kaip koks kunigas, zvelgiantis i kitus siek tiek is auksto ir kalbantis pamokomai. zino atsakymus i visus klausimus. kartais man labiau patinka zmones, kurie ne viska zino. atsiranda pokalbyje intrigos. pasnekovai ima gincytis, net susimusa. is tiesu, gerumas ir tiesa yra bespalviai, o blogis ir nezinojimas - spalvingi. nesvarbu. viena dalyka sau naudinga suzinojau: jei neturi tabletes, kurios reikia tau dabar, pavyzdziui, skausma malsinancios, gali isivaizduot, kad ja isgeri ir ta isivaizuojama tablete suveikia. vakar isgeriau paskutini somnols. sivakar pabandysiu isivaizduot, net uzgersiu vandeniu. ziuresiu, kiek teisus buvo tai ci mokytojas. dabar popietes pokalbiuose pora karatistu. jis - britas ir skurdaus miesto liverpulio, pats taip sakesi. na, bent jau bitlais liverpulis tikrai yra turtingas. sake, ten visokios gaujos neduodavo geram vaikui gyvent, tai jis nusprende tapti stipiu. eme mokytis karate. jo zmona lietuve, nesuprantu uz ka jis ja paeme. gal labai grazi, nesimato per radija. bet angliskai kalba labai prastai ir jam isvercia visai ne tai, ko klausia dabasinskas. del ko man, aisku, piktumas. be to, kalbedama apie savo vyra, vadina ji "mokytoju". viena mano pazistama vadindavo savo vyra "pirminininku", o kai jis nebe pirmininkas, net nezinau kaip vadina. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16902