Neapgalvoti sprendimai, veiksmai be atsakomybės tampa įpročiu ir mus pavergia. Neretai tai nuveda į dvasinę ir psichologinę mirtį; šitaip tampant blogio vergais. Šiandieniniame pasaulyje, kur dažnai vartojami sušvelninti (atseit korektiški) apibrėžimai, nesakoma vergovė, sakoma priklausomybė. Taip mažiau baidoma nuo blogio ir kartu veikia kaip anestezija. Paprasčiausiais nuodėmės pavergto kūno ir sielos pavyzdžiais gali būti narkomanija, rūkymas, alkoholizmas, azartiniai lošimai, pirkimų manija, kleptomanija, pytis, kerštas ir t.t. Žmogus gal ir norėtų to atsisakyti, tačiau pavergtas kūnas neleidžia. Kai kas gali sakyti: „aš laisvas ir darau kaip noriu“. Tačiau laisvė yra tuomet, kai gali ką nori ir daryti ir nedaryti. O priklausomybių atveju taip nėra. Poeto posakyje buvo minima lytis. Gali pavergti ir ji. Pavyzdys – pedofilija ir kt. Šiandieną jau yra klinikos gydančios nuo įvairių priklausomybių, taip pat ir nuo priklausomybės seksui. Dėl nuodėmės sąvokos. Jeigu sutiksime, kad žmogus yra dvasinė būtybė, tuomet ji turi būti laisva, nes pagrindinis dvasios bruožas yra laisvė ir tiesa. Visa, kas varžo tokią laisvę ir kas prieštarauja tiesai yra nuodėmė. Šiandieniniam žmogui yra sunku tai suprasti, nes galioja objektyvios tiesos panaikinimas, moralinis reliatyvumas, skirtumo tarp gėrio ir blogio ištrynimas. Čia pabandžiau apsieiti be Dievo ir Bažnyčios Įsakymų, kuriu pagrindu būtų lengviau tai paaiškinti. Tačiau tai tiktų tik tikinčiajam. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17013