ivsė iš dalies teisi: pirmiausia reikėtų apsibrėžti terminus,
išsiaiškinti, ką matuoja ta skalė, kurios viename gale pesimizmas, o
kitame - optimizmas. aš sakyčiau taip: optimizmas yra žmogaus
nusiteikimas, kurį galima išreikšti tokiu pasakymu: "viskas bus gerai".
pesimizmas - kai manoma: "viskas bus blogai". o maždaug apie vidurį tarp
jų yra realizmas, kuris sako: "gyvenime bus ir gero, ir blogo". tai, ivse,
kai sakai "nutiks ir gerų dalykų", esi labiau pesimizmo pusėje
(pagirdėk pati savo pasakymą ir pajusk, ką jame reiškia "ir"), nors
netoli realizmo. o gryni optimistai ir gryni pesimistai yra retenybės,
kaip ir kiekvienas kraštutinumas. pirmieji yra kvailiai, o antrieji -
nepakenčiami amžini kentėtojai ir zanūdos. dar yra nemąstantieji, tie
irgi labiau prie kvailių, nes jie tiesiog negalvoja, ar apskritai kas nors
atsitiks, nors jei juos priverstum pamąstyti, tikrai nepasakytų, kad
gyvenime yra vien tik gera. optimistais aš jų irgi nepavadinčiau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17037