Rūšiuojat vieni kitus kaip bulves, o aruodai tuštėja. Visko visiems reikia: diedams babcių, babcėms diedų. Bet ne taip lengvai kirvis kotą atitinka. O šiaip...Visada maloniau, kai giria,, o ne kai kabinėjasi. Va, kranktė netiesiogiai pagyrė, ir aš jau išsišiepiau, nors vis kartoju: man vis tiek pat, man vis tiek pat. Ne vis tiek pat, pasirodo. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17037