žinai, po palme, gyvenat daug arčiau tų nuostatybių amerikiečių negu
mes, tai galėjot jau seniai iš savęs išgyvendinti tą "pasąmoninį
agresyvumą", kuris jus verčia vienos Šatėnų erdvės komentatorius
suskirstyti į "mes amerikiečiai" ir "jūs lietuviai", pasijusti
teisesniais ir todėl turinčiais teisę mums badyti akis mūsų
trūkumais. kaip tik tokia jūsų pozicija ir verčia mus "uzsidaryt savy
kaip susigniauzusiam kumsty" ir atsakyti tokiu pat priešiškumu. ne iš
meilės jūs mus mokot, ne su meile mes jums atsakom. išeiviai, "vienokiu
ar kitokiu budu palaikantys rysius su Lietuva", gal ir yra pagalba, bet tik
ne tokiu būdu, kaip bandot "pagelbėti" jūs, remdamiesi savo kompleksais.
jokie jūs mums pagalbininkai, o jūsų trijulės veiklą šiame kontekste
mie jau yra nusakiusi trumpai ir aiškiai: įmušate mums neapykantą
Amerikai, kaip kad Noė įmušė neapykantą katalikybei. nors tikroji
Amerika (ne jūsų kuriamas jos įvaizdis) ir tikrieji amerikiečiai nuo
jūsų labai smarkiai skiriasi. tuos, su kuriais bendravau, galiu kaltinti
abejingumu, besislepiančiu už gražių šypsenų, galiu kaltinti
neatsižvelgimu į aplinkinius gyvenant savo gyvenimą, bet tikrai
nerasčiau pagrindo jiems prikišti tokį polinkį pasikelti virš kitų ir
iš tų aukštybių kritikuoti. tai šūdo jūs amerikiečiai iš tiesų -
praradę savo senąją lietuvišką tapatybę, o naujos amerikietiškos
taip ir neįgiję. galas žino, kokie kompleksai ten jus drasko, kad čia
taip agresyviai reiškiatės, bet jau tikrai ne iš nuoširdaus noro mums
padėti. vienas dalykas yra kranktės minėta tarpusavio kritika, kai
kritikuojasi tarpusavyje, galima sakyti, lygūs su lygiais, ir visai kas
kita - kai neva geresnieji prausia neva blogesniuosius. kad to nesuprastum,
reikia visiškai nesuvokti pamatinių žmonių santarvės principų. beje,
kiekvieną dieną savo vaikui priminti, kad jis yra lietuvis - dovanokit,
kvepia senatviniu marazminiu bambėjimu ir natūralu, kad vaikas pradeda
rėkti: "stop it!" - jis ginasi. panašiai kaip ir mes čia nuo jūsų
auklėjimo. perlenkėt lazdą, ponai ir ponios, tikrai perlenkėt ir -
apsivožkit.
Vilniuje irgi yra gyvūnų prieglauda, daugiau šunų, kurioje dirba daug
savanorių, daug kas remia pinigais ir daiktais, iš jos, atrodo, ir cėcė
pasiėmė sau Pifą - reikia tik žvilgtelėti truputį toliau nuo savo
"amerikoniškos" nosies ir pamatysi tų pačių stebuklų ir Lietuvoje.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17037