ir be reikalo nesakot archyvarui, jei jis užsipuolė (o tą momentą aš
atsimenu), tai jam ir reikėjo pasakyt, ką apie jį galvojat, o ne varyt
ant visų lietuvių. man net netrukdė jūsų kalbos apie tuos malonumus,
be to, manau, kad ne tokie jie ir nuolatiniai - rutina ir įprastais
dalykais žmonės paprastai nesigiria, o gavau lygiai su visais lietuviais.
tai jums gal tas atrodo normalu, o man - ne, turbūt todėl, kad turiu
prieštvaninį pilosopinį draugystės supratimą. dabar tik džiaugiuosi,
kad neįsivėliau kaip mie į artimas draugystes su tais, su kuriais paskui
reikėtų bartis.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17037