vakare, kai leidziuos i pirma miega, prasideda veiksmas. svetimas katinas
plonauodegis taikosi nukakt i virtuve pasistiprint. bet ant palanges tupi
pilkutis ir sergsti, kad plonauodegiui nepavyktu. bet, matau, kad bijo jo,
matyt, yra patyres jo astrius nagus. visgi alkis nugali ir plonauodegis
bando prasmukt i virtuve. bet kambario vidry kelia pastoja pilkutis. po
stalu ivyksta mustynes su dunksejimais ir karo klyksmais kiek galvoj balso
turi. zinot, kaip gerai aidi uzdaram kambary. na, issiaiskina, seimininko
autoritetas nugali ir plonauodegis mauna lauk pro langeli. kadangi
dubeneliai is ryto neistustinti, tai sprendziu, kad daugiau nebeatejo
sianakt. rodos, ramu, priesai nugaleti. bet ne, atsiranda kitu reikalu.
pilkutis koridoriuj bando prasikast i veidrodi kaip kokia alisa. inirtingai
kapsto veidrodzio stikla. argi ne protingas katinas? o rudziukas, senasis,
varsto bufeto dureles, ieskodamas valerijono. va toks naktiniu gyvunu
gyvenimas. gaila, kad as ne naktinis gyvunas.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17118