Labas rytas, mie, aš atsikėlusi jau seniai, teisingiau - atsibudusi pusę
8, bet guliu lovoje, skaitau Delfyje apie Šliogerį, skaitau laiškus,
geriu kavą (su sūreliais, net dviem). Nesigraužk, kad emocingai
reaguoji, čia kaip pergyventi, kad kokią nesąmonę Lukiui pasakiau - kai
tik jį sutinku, taip ir išsprūsta nesąmonė. O kažkodėl su kitais
žmonėmis tų nesąmonių išsprūsta mažiau, bet irgi kartais ima ir
nuneša. Vakar Šileikai kažkodėl norėjosi tik blevyzgas kalbėti, na ir
prikalbėjau... tada gavau dovanų nuotrauką (supakuotą, pažiūrėti
galima tik parsinešus namo). Namie skubiai atplėšiau voką. O ten -
nufotografuota jaučio skulptūra ir nesuprasi, ar kažkoks raudonas
objektas netyčia atsidūręs būtent toje vietoje, ar tikrai jautis su
kiaušiniais, kuriuos meno mylėtojai nudažė raudonai. Toks tas atlygis
už blevyzgas.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17139