Labas, cėce. Sakyčiau, netgi nėra reikalo eiti į kapines lapkričio 1,
tai Visų šventųjų šventė. Mirusiuosius reikėtų lankyti rytoj (ir
galima visą savaitę), pasimelsti už juos, uždegti žvakę kaip
amžinosios šviesos pažado ženklą. Taigi tu gerai padarysi
nuvažiuodamas į kapines vėliau. Šiandien minime šventuosius, kokiais
kada nors ir mes su tavim, tikėkimės, tapsime, cėce mano mielas. Ir
galime prašyti jų pagalbos. O dar besiskaistinantiems, besivalantiems
(„apsivėlusiems“, t.y. vėlėms) galime pagelbėti mes savo maldomis.
Nenoriu tau per daug rašyti, nes vėl pasirodys kaip pasakos. Bet šiaip,
vaizdingai kalbant, šios lapkričio pradžios dienos yra tarsi gyvųjų
susitikimo su anapus esančiais laikas. Mes stovime vienoje slenksčio
pusėje, o jie kitoje. Visai arti vieni kitų. Apie tą durną Helovyną
pagalvojau, kad tai žmogaus pastangos apgauti save patį, įtikinti save,
kad mirtis visai nebaisi ir kad visiškai nesvarbu, kaip gyveni.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17139