kai leidykla apsiima redaguoti pazodini vertima ar kitokias neiskaitomas autorines (ne vertimo, o lietuviu kalbos) nesamones, redaktorius (beje, incognita, nes tai vienintelis sansas uzsidirbti mokesciams uz silunma ar duonai) pats tampa to incognita uz kapeikas kurinio autorius, nes perraso viska idealiai, be jokiu situ taisykliu (kalbu apie originalius kurinius, ne vertima), nors pasitaiko tas pats ir su vertimais). kad nereiktu sluoti gatviu ar ieskoti niekam nereikalingu pazinciu, cia yra toks varganas visaapimantis principas: iskuopti siuksles niekam nezinant pusvelciui. nes siulomas darbas pagal kompetencija, bet apmokamas pagal kapitalizmo desnius, kurie palankus darbdaviui, o jautresnes sielos asmuo nesugeba ne cypteleti, dekingas, kad nepraras savo igudziu ir bent sugebes isgyventi angelui sargui (ne zmoniu, o dangaus) pritariant. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16101