Paklaustum lašaros, atsakytų tau išsamiau. O man jau nusibodo, nes per
keletą metų pamačiau, kad paprastai klausiama vieno ir to paties.
Atsakyk jiems, o jie vėl apie tą patį. Na, kai kurie dalykai, kuriuos
suminėjai, yra teisingi, bet tu linkęs perdėtai kaltinti,  sutirštinti
viską ir matai tik pusę dalyko, kitaip sakant, nurėži jam antgamtinę
pusę. Užtai taip kovingai, grėsmingai, „teisingai“ ir kitaip ingai
išeina. Bet jei neatmestum antgamtinių sąsajų, viskas susilipdytų.
Saulaitis jau seniai prarado tikėjimą. Aprenk jį civiliu kostiumu ir
įdėk į lūpas tas pačias kalbas, kurias jis dabar skelbia, niekas net
neįtartų, kad čia kalba kunigas. Aukščiau ne chebra, Nojau, bet Tiesa.
Su ta savo Pusiausvyra netoli važiuotum. Taip, žinau, kad pusiausvyrą
išlaikyti yra puiku. Bet vardan ko toji pusiausvyra? Atsakyk man. Kas už
jos? T. p. tavoji davatkiškumo samprata yra neblogai pagrįsta
psichologiškai, bet, sakau, tai tik žemiška samprata. Beje, davatkos
XIXa. ne deklaravo atsidavimą, o iš tiesų buvo atsidavusios Dievui.
Vėliau jų organizacijos išsigimė. „vienintelė tikra religija -
gamtos jėgų garbinimas, - rašai.“ Na, aš tiek savęs nežeminčiau,
kad imčiau garbinti tai, kas už mane stovi daug  žemiau. Ne į viską
atsakiau ir prabėgom, bet tu nebūk toks super kritiškas. Gal vėliau dar
pakalbėsim.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17434