Stotelę, kurioje dvidešimt metų Noe išlipdavo iš tarpmiestinio
autobuso, panaikino. Nes vienkiemiai ištuštėjo, jų net miestiečiai
nepanoro įsigyti - nei upelio, nei juolab ežero šalia nėra. Vien tik
dirbami, o dabar - ūsnimis apaugę laukai, supo "per klaidą" išlikusias
sodybas. Dar du papildomi kilometrai nuo miestelio. vasarą ir pavasarį -
džiugu, akį glosto žaluma, pakelės lubinai. Rudenį ar žiemą -
neišbrendamas purvas. Žiemą dar gerai jei pašąla - o jei ne, tenka
klampoti pliurzėje. Pigūs batai kaip mat peršlampa ir drėgmė smelkiasi
iki pat kaulų. Noe peršaldavo, persirgdavo - bet atkakliai laikėsi savo
- sodybos nepaliks, kad ir Pasaulio pabaiga. O ji netruko ateiti. Tą
vakarą... 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17434