kada nors, gal kai uzaugsiu, imsiu ir parasysiu apie ta "nekenčiamą
pieną su medumi ir plėvele". kai buvau vaikas (o tebesu), stengdavausi
nekesti "to pieno su medum ir plevele", nes buvau girdejus, kad taip
reikia. normalu. bet mama piena atnesdavo, kai sirgdavau, kai noredavosi ko
nors silto ir gero. ir tai buvo mama. su pienu, su medum, su plevele. ir
dar sviesto puse arbatinio saukstelio. taip ir isliko. o stai kakava su
plevele ir su chloraminuotos mazgotes prieskoniu bei slapiu sausainiu "du
gaideliai" - negera. nes negera buvo ta "slaugute" (kabutese!) savaitiniame
vaiku darzely-lopsely. tycia palikdavo slapius smorus ant ceratos ir
pateksdavo pergalingai po du sausainius, kurie kaip mat perslapdavo. ir
kakava dar ilgai buvo liudnas pilksvokas gerimas, kol nenusitrenkiau i tuos
status ir nepradejau gerti hot chocolate with marshmallows.
sitie tekstai,kaip kokios pelkes ir raistai girtuoklem apauge - ikeli koja
ir prasmengi. iki kaklo. iki galo.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16613