mjo. Sunkus kūrybinis darbas - misija neįmanoma. Hm. Įdomus požiūris.
Toks aistringas. Na jei būčiau ragana Kornelija, tai jau būčiau
kapojęsi (Aš-Tu, Tu-Aš) jau kokį 200 komentarų. Bet man tokios mintys
sukelia žiovulį.Na bet to tipo rašliava tai tikrai man žavi. Tiesiog
maestro, tas xX'as. Bla bla bla ir nepamesti minties, išlaikyt pozicija ir
kalbėt į temą. Tai reto meistriškumo galimybių stebinys. Prisimenu,
kai dar lenkų laikais Vienoje dirbau CERNE, teko sėdėt ant grantų
finasavimo. Na, jei kas susidūrė su grantais, žino, kad esminis darbas
yra rašyt ataskaitas. Ataskaitos privalo būti nei geros, nei blogos, nei
protingos, nei gražios, nei naudingos. Jos tiesiog turi būti kokių
reikia. Mes Vienoje tam tikslui turėdavome specą. Kai mes dirbdavome, jis
lakstydavo po Italijos kurortus, o kai pabaigdavome, jis atvykdavo, jam
būdavo paaiškinam kas ir kaip ir jis per savaitę paruošdavo mus
ataskaitą. Profas buvo kaip reikalas. Nesukeldavo jokių problemų. Tai
va, xX'o rašliava apie pederastus yra toks pats profesionalus darbelis.
Žavus toks. Štai dabar, perskaičiau ir nieko neprisimenu, bet
susižavėjimo jausmas yra pasilikęs. Negaila praleisto laiko nė
turpučiuką. P.S. štai dabar, kamuojuosi prie tokio abstracto. Jau geriau
pėsčiom į Mėnulį nužingsniuočiau. Suprantant, pagal kažkokio
biurokrato reikalavimus abstractas privalo turėt 20.000 ženklų. AŠ
galiu parašyt arba 100 ženklų aprašymą arba tada jau min 60.000.
20.000 yra katastrofiškai sunku. Kaip būtų gera xX'o pagalba. Šita
profas parašytų net nebaigiant wyksio stiklo iki galo.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16826