dėl darbo: gal ir suvėliau Aš akuštienlnukui apie darbą. Juk gavau
principe jį po baltu. Sacramento municipalinėj bibliotekoj dirba mano
darbuotojo motina. Kai sužinojo iš daktaro jis apokalisinę mano
padėtį, kad man verkiant reikia fizinio krūvio  metodiškai, kaip kalbos
mokantis, po turputi bet cikliškai, tai parūpino nešiot knygas 30 h per
mėn. Žinoma daktarų rekomendacijos rekomendacijomis, bet panešiojęs
siaurais laipteliai tuda-siuda, up-down, pasijutau žmogum, ir supratau,
kad tai labai daug. Beje prieš tai bandžiau orouoste nešiku pabūt, hm,
iškentėjau tik dieną, toje espano-poloniškų migrantų šiukšlyne.
Turėjau patapti - ne čelovek, ne ptica (Vysockio frazė berods).
Neturėjau jokių romantikos fliunsų, socializuoti. Tad nuėjau
lengviausiu keliu.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16883