ai, viskas yra sudėtingiau. Neseniai Giunteris feisbuke pasakojo istorijo
pabaigą. Kinijoj yra tokia upė Li, Mao tautelės upė (maža apie 20
mln). Beprotiškai graži upė, kalnuose, įteka į Makao (netoli
HongKong). Aukštupyje labai įdomus Mao tautelės ryžių auginimas kalnų
terrasose, nesvietiškai vaizdinga. Žinant, kad su subtiliais ritualais ir
tautiniais rūbai tai daroma, tai .. na patylėsiu. Vienas olandas
sugalvojo bizniuką. Pradėjo ieškoti turtingų žmonių padirbėt tose
vietovėse, kartu su vietiniai sodinti ir prižiūrėt ryžius. Ne už
dyką, o už solidžią sumą. Biznis sprogo. Baltieji buvo beproto
patenkinti. Kinai ilgai stebėjosi, kame čia reikalas. Po to sureagavo,
prisiėmė kreditų ir pristatė visokių ten sun, moon, silver horse
viešbučių su ale kazino. Viskas numirė ne neiškart. Niekaip jie
nesuprato. Klientų kaip ir nedasugėjo. Bet. Kreditus reikėjo grąžint,
ir kadangi pajuto verslumo skonį. Metėsi industrializuot kraštą. Dabar
ten stovi modernūs agriculture kompleksai. Berods dar rado nikelio. Na
ptys suprantant. Valstiečiai patapo inžinieriais - atsirado traktoriai,
siurbliai,agregatai ir t.t. ir pan. Nebūtų kinai, jei nebūtų
išsilaižę. Reikėjo verkiant stabdyt tai. Nes Li upė galėjo patapti,
kokiu klaikiu Reinu. Beijingo ir Šanchajaus intlektualiai pristabdė - tuo
metu ir Aš dalyvavau. Pramušinėjom ir įrodinėjom. Ties Yabgshou
sukūrė turistinį draustinį. Žmonės buvo palikti vėl XIII amžiuje.
Bet Giunteris sako, kad toks išradingas biznis, kaip olandas sunarstė,
jau nebeliko. Vikrūs Singapūro ir HongKongo verslininkai atrado tokias
darbinio turizmo aukso kasyklas Malaizijoje ir Indonezijoje, kad neatlaikė
konkurencijos.Think again, kadaise. Kaip viskas greit keičiasi Asijoje.
Copijuoja vienas nuo kito (Ne tik iš Europiečių), dirba greit ir
ryžtingai. Uodas nosies apmąstymams įkišt negali. Ir tai tik 10 metų
istorinis pjūvis.Think again, kadaise

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16883