Jelcinas, kaip pamenat, buvo tarsi Garbačiovo antipodas. Gorbis diegė
saikingumą ir net agresyviai kovojo prieš degtinės vartojimą, Jelcinas
pats buvo žinomas kaip besotis girtuoklis. Savo pergalingą šou, jelcinas
nieko nelaukdamas pavertė politine didele politine galia. Jis sudarė
aljansą su dviem kitom sovietų sąjungos respublikom (aišku kuriom:) ir
šis meistriškas žingsnis privedė prie SSSR subyrėjimo, o Gorbį
privertė atsistatydinti. Šis subyrėjimas buvo stiprus smūgis rusų
dvasiai, pirmas triauminis šokas. 

Jeffrey Sachsas buvio Kremliaius salėje tą dieną, kai Jelcinas
paskelbė jog sovietų Sąjunga liovėsi egzistavusi. Tačiau Jelcinui ne
vien jo patarimo reikėjo, jam reikėjo to "aukso puodo", kurį Sakchas
buvo laimėjęs Lenkijai. Sachsas jam pažadėjo 19 milijardų už tai, jei
laikysis "didžiojo sprogimo" , bet Jelcinas nežinojo, kad Sachso saulė
jau leidosi. Jelcinui reikėjo skubiai rinktis: ar demokratinį požiūrį
ir nuosavybę padalinti visiems visuomenės nariams, ar "aparatčikų""
(kinietišką) požiūrį: t.y. geriausias dalis atiduoti kompartijos
vadovams. Jelcinas pasirinko antrąjį požiūrį. O kartu su juo ir
Liertuvos respublika:) ir labai paskubomis... Parlamentui jis pateikė
pasiūlymą: jei jam vienerius metus bus suteikti ypatingi įgaliojimai,
kad galėtų dekretais skelbti įstatymus, užuot teikęs juos parlamentui,
jis įveiksiąs ekonominę krizę ir grąžinsiąs sveiką sistemą,
vienžo, prašė diktatūros,,, Iš dėkingumo (dėl pučo) parlamentas
sutiko.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18458