Rothko teigė siekęs atskleisti žmogaus emocijas, žmogaus dramą tiek,
kiek galįs ją patirti. Taigi, jam rūpėjo žmogaus vidus. Jis siekė
"eliminuoti visas kliūtis, pasitaikančias tarp tapytojo ir idėjos ir
tarp idėjos ir stebėtojo". Tokiomis kliūtimis jis laikė atmintį,
istoriją, geometriją, nes jos supaprastina, jos tėra idėjos parodijos.
Jam rūpėjo ir graikų mitai, ir religinės temos. "Verkiantys prie mano
paveikslų išgyvena tą patį religinį jausmą, kurį išgyvenau aš juos
tapydamas". Jo paskutinis darbas toje koplyčioje buvo Stotys, Stacijos.
Todėl, nors ir studijavęs Torą vaikystėje, jis buvo veikiamas visos
vakarietiškos kultūros, kaip ir visi kiti jo bendraamžiai. Todėl manau,
kad žydų menininkų negalima apibendrinti į vieną visumą net ir
religijos pagrindu.      

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18504