Granauskas parodo, kaip žmogų veikia laikas, jis pasilieka senojo žmogaus pusėje ir su ašara aky stebi pasikeitinus. Skaitydamas susitapatini su juo ir pačiam graudu pasidaro. Iš tiesų žmonės nei gerėja, nei blogėja. Ir jauni, ir seni kapstosi po tą patį mėšlyną, tik jauni dar turi vilčių jį paversti rojum, bent sau, o seni tas viltis jau palaidojo. Kaimo žmogus yra labai racionalus, tik gal šiek tiek lėtesnis, nes saulės juk nepaskubinsi. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18504