Ačiū už paaiškinimus, bandysiu apvirt savo smegeninėj. Kadangi radau įdomių pašnekovų (be ironijos), kilo ir daugiau klausimų. Beje, kodėl tokias aistras kelia ta nuotrauka? Na, bet čia daugiau retorinis klausimas, ne apie ją juk kalbam. Kas nors atsakykite man į tokį klausimą: atseit viskas girdėta, žinoma, nieko naujo. O ko iš esmės mes nesam girdėję? Iš esmės VISKAS gyvenime žinoma, daugiau ar mažiau, kam anksčiau, kam vėliau. Iš esmės ir kalbam tais pačiais žodžiais, būna, kad ir junginiais, neretai net neįtardami, kad taip kažkur kažkas pasakė (klausimas, ką sudedi į tuos kalbos simbolius ir kokiu kampu matai pasaulį). Juk neretai ir bent pora mokslininkų skirtinguose pasaulio kampeliuose tą patį teiginį vienu metu taip pat suformuluoja. Bet grįžtame į literatūros, ypač poezijos lauką - įvairių dabartinių nominantų ir seniau pripažintų žodžio meistrų kūriniuose rasime apsčiai sutapimų. Ir dar. Ar kam nors nebūna taip: skaitai, jauti, kad dygsta viduj dygliai (nuo banalumo), gi žiū - autorius toks nusipelnęs "Pavasaryje"! Kas įvertina, ar tai atsitiktinumas? Kur aš klystu? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19293