bet nuo šių "intelektualo" atsiprašant, minčių pyktis šovė į smegenis: A. S. Galva negali atsirasti, jei nėra reikalo.. Skeptiškai žiūrėčiau į projektus padaryti, sukurti kažkokį organą. Galvos, galvų nepasigendama, jų niekam nereikia. Publika (visuomene jos nepavadinčiau, visuomenės neturime) yra linkusi galvoti lėkštai, reaguoti emociškai, jaudintis. Turime keletą kvailų masinių laikraščių, kuriuose jokie bent kiek rimtesni klausimai nesvarstomi, nes esą skaitytojams neįdomu. Nėra vietų, kuriose intelektualas galėtų reikštis kaip intelektualas. Yra keli kultūros laikraštukai, kurių tiražai tokie maži (keli šimtai trimilijoniniam kraštui), kad jie nieko nepasiekia. Kas trukdo pakelti tiražą? Tai, kad jis paprasčiausiai nebus išpirktas. Jie kasdien gauna signalą: mums to nereikia, nespausdinkite, mes neskaitysime. Mūsų visuomenė yra mikrocefalinė. Idėjos toliau nesklinda, jei jos ir išreiškiamos uždarose vietose, tai platesnės sklaidos neturi. Daug kas jau antrą dešimtmetį kalba, kad reikėtų bent vieno padoraus laikraščio, žurnalo. Bet, kai nėra poreikio, projektavimas pasmerktas.. Na gal paimkite pavyzdžiu filosofijos daktarą kunigą Krupavičių. Jam teko vekti per pačią bolševikinę revoliuciją Lietuvoje. Ar jis kino nors klausė - reikalinga lietuviams galva, pilvas ar šikna? Dirbo, ir Voronežo lietuviai nenuėjo paskui bolševikus. O kiek vėliau jis pristeigė įvairiausių organizacijų krikščioniškais pagrindais? Pagal jo siūlymus buvo pravesta žemės reforma ir kai ką apėmė siaubas, kad dvarininkų ūkiai buvo padalinti bežemiams. Jis nesivaikė valdžios kėdžių, bet nebijojo būti su minia. Ruošė seime konstituciją kartu su Tumėnu. Kad įvykdytų žemės įstatymus Krupavičius ėmėsi vadovauti Žemės ūkio ministerijai. Tai pakirto lenkų dvarininkų įtaką, kurie buvo suorganizavę slaptą karinę sąjungą POW Lietuvai prijungti prie Lenkijos. Tuo pačiu užkirto kelią įsitvirtinti bolševizmui, nes masė bežemių labiau troškosavos žemės, nei virsti bernais kolchozo ūkiuose. Lenkų/nulenkėję dvarininkai pakėlę buvo triukšmą net Vatikane.Mat kunigas "bolševikas" laužo Dievo įsakymą "nevok", bet Vatikanas protingai tylėjo. Matyt vogti iš vogusio skriaudiko ne tokia jau ir didelė nuodėmė. Tad gėdykitės ponai taip bejėgiškai kalbėti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19432