kažkuris iš diskusijos dalyvių atidavė garbę Laisvės lygos lyderiui
Terleckui, kuris pirmas drąsiai prabilo apie išsilaisvinimą nuo Rusijos.
Šį žmogų žmonės tarsi pamiršo. Ir Kuolio-Medalinsko mitinge jį
sutiko be ovacijų, nežinia kodėl. Gyvas nedėkingumo  pavyzdys. Po
mirties gal prisimins. Gal net paminklą pastatys. Ant "Lietuvos Katalikų
bažnyčios Kronikos" Nr 7 viršelio klūpančios moters fotografija su
užrašu "Gelbėk mus Viešpatie". Po Stalino mirties ir ypač jo
pasmerkimo 1956 m.visiems  atgime noras laisvės. Prasidėjo Vengrų
revoliucija, po to čekų. Net kai buvo nušalintas Chruščiovas, tas
noras niekur nepradingo. Brežnevo metu buvo sustiprinta kova prieš
religiją, nes religinis judėjoimas Lietuvoje sutapo su tautiniu. Taip kad
kun. Zdebskį pilnai galima laikyti tautos diodvyriu. Ta kova sustiprėjo
tiek, kad žmonės nebelaikė jog būti gyvu sovietiniam kalėjime yra
didelė vertybė. Kalanta susidegino, Brazinskai, Simokaičiai, Kudirka 
bėgo, bet buvo grąžinti ir teisti. Ko nepasakysi apie kitus, Venclovos
plauko  "disidentus". kuriems buvo leista išvykti

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19432