Brangute, pro asfaltą prasikalęs pienės daigas teikia išties daugiau peno filosofiškiems aomąstymams nei šis paveikslas. Jis rodo, kad gyvenimo nesulaikysi, neužmūrysi jokiomis postmodernistinėmis kvailybėmis. Ir ką tu čia matai šiame paveiksle? Eilinį eskizą. Kiekvienas studentas miiklina ranką piešdamas ar tapydamas etatinį Akademijos pozuotoją. Autorius nepasidrovėjo savo eilinius eskizus pateikti parodai. Užsidės pliusiuką ir tiek. Jis netgi užtapė nepavykusias vietas, o naiviems snobams pasirodė, kad tai ypač modernu. Jie ir simboliką įžiūrės ten kur jos nėra. O ką jau bekalbėti apie kokio nors "nacionalinės premijos lauriato" pakvietimą? Pvz., tokio, kuris gavo premiją "už tapybos galimybių išlėtimą už jos ribų"? Štai čia ir yra visa ironija - požiūryje į snobišką žiūrovą. Na, supranti, ne kiekvienas gi moka tapybą išplėsti tiek, kad jos jau nė su žiburiu nebeįžiūrėsi. Kitaip dar tai vadinasi "šiuolaikinio mąslaus meno idėjų sklaida" (pono Gasiūno idėja:) . Snobiškoms Linutėms tai turėtų atrodyti nepasiekiamomis meno aukštumomis. Skaičiau apie vieną tokį tapytoją, kuris eksponavo baltą kvadratą baltame fone. Viena dama taip tuo paveikslu susižavėjo, kad, pagauta ekstazės, ėmė ir pabučiavo kone į patį viduriuką, palikdama sodrų, riebų ryškiai raudonos širdelės plėmą baltame balto kvadrato fone. Tai kaip manai, kaip į šitokią meilės išraišką sureagavo dailininkas? Jis padavė damą į teismą ir pareikalavo 100 000 eurų už šio jo šedevro įprasminimą. Tai, beje, vienas iš būdų kaip gali tokie dailininkai užsidirbti :) Žinoma, teismas priteisė damai sumokėti nei daug, nei mažai - 1000 eurų. Čia toks tau, Linute įspėjimas, kad kitsyk susižavėjusi kūriniu nepultum bučiuoti nei jo, anei jo nei jo autoriaus, nes neaišku kuom tai gali baigtis. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19633