Puikus komentaras, tara. taikliau nepasakysi. Pirmas įspūdis ir man buvo būtent toks: o Lietuvoje tai TO "nebuvo". Labai teisingai pastebėta ir dėl asmeninio motyvo. Tai didžiulis stimulas. O po to jau, kaip vienas čia pasakė, viskas priklauso nuo pateikimo. Galima prisiūti prie XX a paikysčių. Kaip ir tas užtapymas nepavykusių vietų išėjo tik į naudą - kūnas tarsi trupa, nyksta laike ir erdvėj. Nors, tiesą sakant, sunku patikėti, kad tokiam, kone mikelanželiškam anatomui, būtų kuri nors vieta nepavykus. Visgi manau, kad asmeninę tragediją galima sieti su visuotine. Prievartos aktas įkalina ilgam, tiek asmenį, tiek tautą. Aukos sindomu nelengva nusikratyti. Dabar skaitau XX a pradžios autorius, tokius kaip James Allen ir kitus. Panašu, kad XX a pradžioje dvasiniai mokymai Vakaruose buvo pasiekę tokį lygį (juk ne vien tik Blavackajos teosofai tuomet siautėjo), jog žmonės jau ėmė rimtai manyti, kad nebeliko pasaulyje brutalių, žiaurių žmonių, o gyvena vien tik džentelmenai ir švelnios damos. Kas galėjo pagalvoti, kad neužilgo išlys trockistinis džinas iš butelio, "išlaisvinantis" geidulius iš dvasinės disciplinois "priespaudos", beje, su to paties Froido pagalba:) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19633