Nenoriu sumenkinti straipsnio, nes jaunas dienas, kad ir kalėjime
praleistas, kiekvienas atsimena šiltai. O apskritai, kalbant apie
kultūros raišką (jei norit ir apie kontrkultūros), tai toks metas buvo,
kai iš bado šuva ir varškę ėdė. Totalios galios ir valdžios režimo
racionaliai padozuotos, bet varškės. Autorė džiaugiasi keliais "laisvos
dvasios" daigeliais, kurių prižiūrėtojai tiesiog nespėjo išravėti,
bet man likę klausimų- kaži kuo baigtųs  bandymai išversti į
lietuvių kalbą pvz. "pavergtą protą" arba orvelo antiutopijas? Nemanau,
kad paprastu įrašu juoduose sąrašuose. Aš tenoriu pasakyti, kad beveik
visi mes vyresnieji- iš kalėjimo - tik saujelė kažkaip priešintis ir
kitokiais siekias gyventi tesugebėjo. Bet labiau noriu pridurti, kad iš
esmės tuo pačiu valdančios (noriu tikėti, kad įsivaizdinusios save
"valdančia") galios recidyvą tenka stebėti, ir man tas šlykštu. Čia
galima būtų kalbėti apie "Garliavos raganos medžioklę", bet patausosiu
jūsų nervas kitokiu pavyzdžiu- štai A. Maldeikienė viešai yra
pasisakiusi apie labai konkretų atvejį, kai G.Vainauskas jai liepė
supurvinti tuometį Vilniaus merą A.Štarą už neigiamą atsakymą dėl
Vainausko pretenzijos į vaikų darželio sklypą ir statinius.
Maldeikienė atsisakė, ir nors disidente netapo (dėl demokratinės
sistemos privalumų), bet iš darbo jei teko išeiti. O kiti nesišakoja,
ir "pasirašo". Apie kitus pavyzdžius net nešnekėsiu, nes galo tam
nebus. Vienžo- ta pati problema, tik kalendoriaus lapas kitas...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19677