Rado ko girtis. Lietuvaičiai ne prasčiau moka linksmintis per šermenis.
Berods jau minėjau kartą, bet gal neįsikirto visi arba dar nebuvo gimę,
tai pasikartosiu, rizikuoju būti nepakartas. Taigi, Kaune užšokau į
tokią nedidžką kavinukę ar restoranėlį( nelabai suprantu kuo jie
skiriasi Lietuvoje, būčiau dėkingas jei kas paaiškintų)greituoju būdu
truputį perkasti. Buvo apie 11 val, tai buvau vienintelis lankytojas ir
bufetava- šeimininkė-savininkė, iš servetėlių lankstydama kažkokius
prieštvaninius dinozaurus, galėjo su manim paplepėti. Ne tik vyrai, bet
ir moterys, pasitaikius progai, retai atsisako šio malonumo. Gal
nepasakosiu visų tų įdomybių, kurias ji man paporino, nes neužtektų
šio puslapio, ir xXas turėtų sutverti papildomą. Pasakysiu tik tai, kas
į Ivsės temą. Ši bufetava-šeimininkė-savininkė, viena trijuose
asmenyse, pasibaisėjusi papasakojo, kad ją labai šokiruoja kai per
šermenis svečiai prisigeria kaip paršai. Rėkauja, dainuoja, šoka,
mušasi. Jokios pagarbos išėjusiajam. Taip, kad mes neatsiliekame nuo
amerikonų, o, gal , ir pralenkiame.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19799