Neįkandama istorinė mįslė: kodėl nė viena kabelinių TV kompanijų per visus dvidešimt metų neįtraukė į latvių tinklą mūsų LTV-1, o į lietuvių tinklą – latvių LTV-1? Kaip atitapo įmanoma laisvos konkurencijos sąlygomis? Kartelinis susitarimas? Slapta geopolitika? O gal nėra paklausos ir tradicijos? Tai sukurkime ją! Nes kokia jau čia tradicija ir paklausa, kai kiekviename kabelinės TV pakete rasi Ukrainos ir Baltarusijos kanalus ir, žinoma, Lenkijos propagandą per „Polonia“. Štai čia ir kyla baisus, nekorektiškas klausimas: ką daro Baltijos Asamblėja? Kodėl per du dešimtmečius ji nesukurpė nė dviejų direktyvų (galima juk buvo pasimokyti iš Briuselio gausybės rago), kurios pareikalautų iš Latvijos ir Lietuvos vyriausybių susitvarkyti taip, kad, pirma, švietimo sistemos privalomai mokytų kaimyno balto kalbos ir, antra, kaimynai matytų vienas kito TV be jokių papildomų įrenginių? Kodėl nepadaryta? Todėl. Todėl, kad Baltijos Asamblėja – ne Lietuvos-Latvijos, o trijų Baltijos valstybių atstovybė. Ir jeigu joje lietuviai su latviais imsis savo temų, bemat kils klausimas: o kaip su estais? Kuriems nėra jokio reikalo mokytis latvių ar lietuvių, jie mokosi – ir jau moka! – suomių kalbą. Ir visą amžių žiūri Suomijos TV. Taigi, šviesu kaip dieną: Lietuvai su Latvijai būtina kuo greičiau kurti naują asamblėją. Dviejų Sandraugą, nesvarbu kaip ją pavadinsime. Šią naują bendriją padiktavo pati Estija. Nes ji pagaliau žengė žingsnį į šalį ir pasitraukė nuo mūsų. Jeigu mes manome, kad tai tik finansų ir investicijų klausimas – estai gali juoktis iš mūsų visa burna. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19815